Vežėjų nuomone, kelių naudotojo mokesčio pakeitimai yra skuboti ir nesavalaikiai. Tad Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į Vyriausybę, Seimo komitetus ir Susisiekimo, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Prašoma dar kartą peržvelgti pakeitimus bei atidžiai atsižvelgti į šalies verslui bei gyventojams galimas pasekmes.
Poveikis – ne tik pačiam transportui
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir Keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius sako, jog kelių naudotojo mokesčio dydžių augimas neišvengiamai palies ir autobusais keliaujančius keleivius. Pasak jo, išaugus kelių mokesčiui, kai kuriems keleivių vežėjams gali tekti pabranginti keleivių bilietus, o pabrangimas gali siekti ketvirtadalį ar daugiau dabar esančios kainos.
„Rezervų, kaip iš savo pusės kompensuoti kelių mokesčio didėjimą vežėjai nelabai turi. Vadinasi, norėdami kompensuotis, turės branginti bilietus. Tad, pavyzdžiui, jeigu iš Vilniaus į Kauną dabar nuvažiuoti kainuoja 9 eurus, jau netrukus ta kaina gali būti 12 eurų ir daugiau. Tarpmiestiniame transporte naujesnės transporto priemonės, iki 5 metų, kol kas sudaro tik maždaug penktadalį viso transporto. O bendras autobusų vidurkis yra apie 10-15 metų. Ypač sunku bus regioniniams vežėjams, kadangi jie ir taip sunkiai išgyvena. Reformos ir apsunkinimai jau privertė nemažai vežėjų visai pasitraukti iš rinkos”, – teigia R. Martinavičius.
Visgi, pasak asociacijos „Linava“ viceprezidento, situacija galėtų būti kitokia, jeigu vežėjams, visų pirma, būtų numatytos paramos priemonės.
„Reikėtų pradėti iš kitos pusės. Galbūt pirmiau numatyti kokią nors paramą, pavyzdžiui iš Europos sąjungos (ES), kad su ja transportas lengviau eitų link žaliojo kurso. Tokiu atveju viskas būtų daug sklandžiau. Vežėjai gautų paramą, o už ją lengviau nei dabar įgyvendintų pokyčius. Pavyzdžiui, investuotų į naują transportą, kuris nėra taršus, atitinka naujausius aplinkosauginius standartus bei yra pritaikytas neįgaliesiems”, – pastebėjimais dalijasi R. Martinavičius.
Nesavalaikis sprendimas vers ieškoti greitų išeičių – gali augti kainos
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo manymu, sprendimas didinti kelių mokestį, kai infrastruktūros atžvilgiu šalies keliuose dar daug nepadaryta, yra nesąžiningas. Pasak jo, didesnis kelių mokestis vežėjams nebūtų didelė problema tokiu atveju, kai būtų aiškiai matoma už ką yra mokama.
„Lietuva pirmiausia turėtų sukurti daugiau tinkamos ir vakarietiškus standartus atitinkančios kelių infrastruktūros, kad vilkikų vairuotojai turėtų galimybę kaip Vakarų Europoje nusimaudyti dušuose, laisvai naudotis viešaisiais tualetais, ilsėtis tinkamose apgyvendinimo vietose, kaip numato mobilumo paketas. O tik tuomet kelti mokesčius. Juk kai vežėjai matys infrastruktūros pažangą, tai ir didesnio mokesčio nelaikys nelogišku žingsniu”, – įsitikinęs Z. Buivydas.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius atkreipia dėmesį, kad vien minimalios mėnesinės algos didinimas, turint omenyje, jog vežėjų įmonės ją daugina iš 1,65 koeficiento, kitąmet vežėjams gerokai padidins išlaidas. O kai į vieną vietą susidės ir dar daugiau išlaidų, vežėjai bus priversti imtis skubių sprendimų, kaip didėjančias išlaidas kompensuoti. Dėl to, tikėtina, gali išaugti paslaugų kainos.
„Nemažai Lietuvos transporto įmonių, kurios vykdo tarptautinius pervežimus turi „Euro 6“ emisijos transporto priemones. Tačiau vykdant vidaus pervežimus dominuoja taršios „Euro 0–3“ emisijos transporto priemonės. Maksimalus metinis tarifas tokioms transporto priemonėms pabrangus mokesčiams gali siekti net 4 kartus daugiau nei yra dabar, tad vežėjai tikrai ieškos, kaip kompensuoti šį pabrangimą. Belieka tik įsivaizduoti, kaip dėl to gali kilti krovinių pervežimo įkainiai. O blogiausia, kad ir už tam tikras prekes bei paslaugas gyventojams, galimai, tektų susimokėti brangiau”, – sako Z. Buivydas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos automobilių kelių tinkle apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – apie 1700 km. Per metus Lietuvą kerta tranzitu, atgabena ir (arba) išgabena krovinius daugiau kaip 500 tūkst. krovininių transporto priemonių.
