Nerekomenduotina investuoti didelės sumos savų arba skolintų pinigų į vertybinius popierius, nors jie patys savaime ir nėra blogis, mano kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas.
„Geriau jau neinvestuoti daug pinigų į vertybinius popierius, ypač jeigu tų pinigų nėra laisvų, jokiu būdu paprastam žmogui iš gatvės (nekalbu apie profesionalius investuotojus) nerekomenduotina investuoti į tą sistemą skolintų pinigų (...) Reikia subalansuoti riziką, priimti sprendimus, remiantis suvokta ir suprantama informacija“, - ketvirtadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje „Vertybiniai popieriai – afera?“- sakė jis, primindamas, jog ir Lietuvoje buvo atvejų, kai investuodami „nudegė“ ir patyrę žmonės.
S. Jakeliūnas: vertybiniai popieriai – per sudėtingi
Analitiko teigimu, paprastas žmogus niekada nesužinos tiek, kiek žino kuriantieji vertybinius popierius, tačiau patys popieriai nėra ydingi – problema kyla iš to, jog jų yra per daug.
„Pačiame vertybiniame popieriuje nieko blogo nėra. Problema yra ta, kad jų yra tiek daug ir kad kai kurie iš jų yra tokie sudėtingi (...), jų sudėtingumas, įvairovė ir mastas jau seniai nustelbė realios ekonomikos mastus ir galimybes veikti (...). Sistema evoliucionavo tiek, kad grįžti į paprastus priežiūros rėmus nebeįmanoma“, - teigia jis.
S. Jakeliūnas taip pat pažymėjo, kad paprastas žmogus, investuodamas į vertybinius popierius, turėtų suprasti, jog tai yra rizikinga sistema. Maža to, ji per menkai prižiūrima valstybinių institucijų ir centrinių bankų.
V. Rukas: parduoti vertybinius popierius – tas pats kaip parduoti obuolius
Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rukas nesutiko su pačia diskusijos tema, pabrėždamas, jog vertybiniai popieriai niekaip negali būti laikomi afera.
„Ne, tai nėra afera, ir niekaip negali būti. Jeigu mes kalbame apie nusikaltimus, tai ir kalbėkime apie nusikaltimus, o jeigu kalbame apie vertybinius popierius, tai apie juos ir kalbėkime“, - skirtumą pabrėžė jis.
V. Ruko teigimu, disponavimas vertybiniais popieriais yra toks pats sandoris kaip ir obuolių ar kriaušių pardavimas.
„Kaip vertybiniai popieriai gali būti afera? Kažkas įkuria verslą, turi kapitalą, kuris yra padalintas į akcijas. Tai yra nuosavybės vertybiniai popieriai. Taigi jeigu jūs norėtumėte draugui jį parduoti ar pritraukti papildomų pinigų, jūs parduotumėte arba perleistumėte vertybinius popierius. Kas tai yra? Sandoris? Ar afera, kad jūs juos perleidote, ar tai yra afera, kad jūs juos turite? Man kliūna pats diskusijos pavadinimas - aš prieš jį esu kategoriškai prieš (...). Parduoti vertybinius popierius yra lygiai toks pats veiksmas, kaip parduoti obuolius ar kriaušes“, - aiškino jis.
K. Kupšys: nepirkite to, ko nesuprantate
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys jam antrino ir pažymėjo, jog niekada nereiktų pirkti to, ko nesuprantame.
„Aš patarčiau niekada nepirkti to, ko nesuprantate. Ko patys nesuvokiate, nepirkite, nes tai greičiausiai yra ne jums skirtas produktas (...), reikia pirkti tik tai, ką supranti, ir galėtum dar ir tetai paaiškinti“, - šmaikštavo jis.
K. Kupčinsko teigimu, asmuo, įvertinęs visą investavimo į vertybinius popierius riziką ir pralošęs, jokių priekaištų neturės.
„Atsitinka liūdinančių atvejų, kai žmonės paima ir investuoja ten, kur jie nesupranta. Galiausiai mes turime netgi teismų procesus (...). Labai svarbu, kokiu būdu žmogus įsigijo vertybinius popierius. Jis suprato? Tuomet jis ir pralošdamas neturi jokių priekaištų (...), išlošė arba pralaimėjo – visokių dalykų būna“, - teigė jis.
R. Paulauskas: gudrus žmogus gali uždirbti net iš krintančios rinkos
Pokalbiui pakrypus pasaulio finansų sistemos link, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas pažymėjo, jog ji anksčiau ar vėliau sužlugs, tačiau joje pavieniams žmonėms užsidirbti įmanoma.
„Šitoje sistemoje, be abejo, galima uždirbti. Suktas, gudrus atskiras žmogus, ypač brokeris, finansų makleris, kuris gaudosi tuose dalykuose, gali uždirbti net iš krintančios rinkos“, - mano jis.
S. Jakeliūnas su R. Paulausku nesutiko, argumentuodamas tuo, jog finansų sistema laikosi ant „baimių pusiausvyros“. Vis dėlto įvertinęs tokią galimybę, jis pažymėjo, jog griūties pasekmės būtų nepalyginamai didesnės už pastarąją finansų krizę.
Kas būtų, jei finansų sistema sugriūtų...
„Sugriuvus finansų sistemai, būtų ne šita krizė, kuri čia nuvilnijo, o būtų karai, badas, neįtikėtina žmonių migracija iš vienų vietų į kitas – būtų totalus chaosas, pasaulis persiskirstytų. Šiuo metu susiformavo tam tikri pusiausvyros mechanizmai, kurie neleidžia sistemai sugriūti (...) Baimių pusiausvyra ir leidžia tai sistemai funkcionuoti. Nemanau, kad ji bus radikaliai pakeista, peržiūrėta, matyt, taip bus ir toliau“, - sakė jis.
R. Paulauskas mano, jog finansų sistema vis dar negriūna, nes ją palaiko misionieriai, tačiau ji beveik pasiekė savo galimybių ribą.
„Sistema egzistuoja, nes ji turi savo misionierius – ekonomistus, finansininkus, spaudos atstovus, kurie dirba šitai sistemai. Tai yra tam tikras tikėjimų rinkinys, tam tikra religija, vadinama laisva rinka arba liberalia ekonomika“, - pabrėžė jis.
K. Kupšys, svarstydamas, kaip reikėtų apsiginti nuo globalių finansinių sukrėtimų, pasiūlė alternatyvios valiutos variantą, šiuo metu jau praktikuojamą kai kuriose Šveicarijos bendruomenėse.
„Jeigu kalbėtume apie tai, ką daryti, kam reikėtų ruoštis, tai aš linkėčiau kiekvienam asmeniškai ir apskritai visai valstybei turėti kažkur galvoje „planą B“, kuris leistų bet kokių finansinių globalių sukrėtimų atveju išlikti ramybės oaze, nes mes galbūt turėtume savus būdus, kaip išlaikius tam tikrą distanciją nuo globalios, potencialiai užlūžtančios finansų sistemos, turėti mainų priemones, turėti pinigus, kuriais žmonės pasitikėtų (...). Vietinė valiuta gali padėti išgyventi neramiais laikais ir įveikti socialines problemas, kurios kiltų, jeigu didžioji finansų sistema pradėtų byrėti“, - siūlė jis.
Nepriklausomybės akto signataras pritarė „planui B“, teigdamas, jog finansų sistema jau pradeda keistis, ir prognozuodamas, kad vartojimas Vakarų Europoje ir JAV smuks, o tai savo ruožtu mažins į biudžetus surenkamų pajamų kiekį.
„Vartojimas Vakarų Europoje ir JAV kris, tada mažės biudžeto pajamos ir tas mechanizmas pradės suktis visiškai į kitą pusę. Pertvarka jau prasideda, bet kuo ji baigsis - niekas negali pasakyti. Todėl “planas B„ iš tikrųjų turėtų būti. Bet mes Lietuvoje kažkodėl vis dar naiviai tikime, kad viskas bus gerai“, - sakė jis.
„Uždirbti iš šitos rinkos galima atskiram asmeniui, galima ir daug uždirbti, bet sistemiškai šita finansų sistema ateities neturi, ir tai šiandien yra visiškai ant sukčiavimo pamatų pastatytas statinys“, - reziumavo R. Paulauskas.
