„Ypatinga situacija Vilniuje, kur didžiausias kainos augimas. Pagal naujausias vyraujančias dujų kainų tendencijas matome, kad padidėjimas gali būti netgi iki 70 procentų“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Matas Taparauskas.
Pasak jo, Vilniaus kogeneracinės elektrinės biokuro gamybos blokas, kurio statyba vėluoja, būtų sušvelninęs kainos šuolį. M. Taparausko teigimu, didinant šilumos gamybą iš biokuro, buvo galima dujų kainos įtaką šilumos kainai sumažinti apie 20 procentų.
Dabar Vilniuje 44 proc. šilumos pagaminama naudojant dujas, Ukmergėje – 40-50 proc., o Šiauliuose – apie 30 proc.
„Tuose miestuose kainos šuolis gali būti reikšmingiausias“, – teigė jis.
Tuo metu Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje dėl mažos dujų dalies šilumos gamyboje, pasak VERT atstovo, ji brangs iki 20 proc., o Šiauliuose, kur deginama daugiau dujų, kainos augimas prognozuojamas apie 30 proc.
Pasak M. Taparausko, Lietuvoje vidutiniškai du trečdalius šilumos kainos sudaro kuro kaina: dujos šiemet pabrango 2,6 karto, o biokuras – 40 proc, nors jo kaina tebėra mažesnė nei 2018-2019 metais.
Nuo trečdalio iki 40 proc. šilumos kainos sudaro infrastruktūros kaštai, kuriuos kartą per metus tvirtina reguliuotojas.
