Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad Lietuva yra pirmoji, skelbianti tokį aukcioną Baltijos jūros rytinėje dalyje, be to, jis teigė manantis, kad konkursai bus rimti – nemaža dalis didžiausių užsienio vėjo jėgainių parkų vystytojų „suka sparnus aplink šituos parkus“.
Pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, tiek šis, tiek su valstybės pagalba planuojamas vystyti antrasis jūrinis vėjo parkas, kurio aukcioną numatoma skelbti rudenį, – kertiniai projektai siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės.
R. Pocius BNS trečiadienį teigė, kad konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, o reguliuotojo sudarytas konkurso dalyvių sąrašas nebus viešas – bus paviešintas tik aukciono laimėtojas.
Apie dalyvavimą aukcione viešai kol kas paskelbė tik „Ignitis grupė“, tuo metu kai kurios konkursu anksčiau susidomėjusios įmonės – „Green Genius“ bei „Enefit Green“ – BNS teigė dėl nusprendusios pirmajame aukcione nebedalyvauti dėl jo sąlygų.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas BNS anksčiau teigė, kad dėl trumpų terminų konkurse taip pat nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.
D. Kreivys sausį pareiškė, kad „Ignitis grupės“ sėkmė vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis.
Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.
Pirmojo aukciono dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus turės per 60 dienų – nuo kovo 31 dienos 8 val. iki gegužės 29 dienos 16 val. Vėliau 30 dienų bus tikrinama, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.
Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį.
Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
