Su kokiais klientų pageidavimais susidurdavote pradėję teikti optimizavimo interneto paieškos sistemoms (SEO, search engine optimization) paslaugas? Kuo skiriasi ankstesni ir dabartiniai užsakovų poreikiai?
Skaistė Knyzaitė:
Dabar klientai šiek tiek daugiau supranta, formuojasi požiūris, kad to reikia, nes jau daug kas yra išbandę „Google“ reklamą, žino, kad ji yra tikrai efektyvi. „Google“ reklamos kainos kyla, nes atsiranda daugiau besireklamuojančiųjų, optimizavimas tampa vis labiau ir finansiškai apsimokantis. Atsiranda „nusvilusių“, kurie jau geriau žino, ko nori ir geriau supranta paslaugą.
Darius Bagdžiūnas:
Pradžios etapą pavadinčiau „optimizavimas dėl optimizavimo“. Į optimizavimą buvo žiūrima kaip į smagų žaisliuką, tarsi kokį priedėlį prie tinklalapio. Klientai, net ir be optimizavimo turėdami didelį srautą, negalvojo, kaip jį paversti rezultatu, o tiesiog norėjo jį didinti.
Anksčiau į optimizavimą buvo žiūrima kaip į autonominį techninį darbą, dabar – klientai mąsto apie galutinį rezultatą, o optimizavimas tėra tik viena iš priemonių jį pasiekti. Vieniems verslams sudaranti daugiau nei 90 proc., o kitiems – mažiau nei 1 proc. metinio interneto išlaidų biudžeto.
Koks, Jūsų manymu, požiūris į SEO paslaugas per šį laiką yra susiklostęs Lietuvos įmonėse? Ar jis keičiasi tose verslo srityse, kurios nėra tiesiogiai susijusios su elektronine komercija?
Skaistė Knyzaitė:
Jis keičiasi, bet gana lėtai. Reklamą „Google“ įmonės dar užsisako, bet optimizavimas ne visada joms yra svarbus, bet tai yra natūralu, nes pati paslauga yra gana sudėtinga. Čia ne taip, kaip su reklama, kai iškart atsirandi ten, kur nori, ir moki už lankytoją, kol atsiras tinkami rezultatai, gali užtrukti iki 3-6 mėnesių, ir ne kiekvienam klientui atrodo normalu mokėti už „katę maiše“, neaišku, kiek tiksliai lankytojų atsivesi.
Optimizavimas taipogi reikalauja paties tinklalapio koregavimo, nors ir ne kardinalaus, bet ne kiekvienas turi noro dar papildomai investuoti į programuotojų darbą, išorines nuorodas ir panašiai. Kartais įmonėms, kurios paslaugos nėra labai ieškomos „Google“, net neapsimoka optimizuotis, labiau apsimoka tiesiog pirkti reklama.
Darius Bagdžiūnas:
SEO yra sudėtingas dalykas, norint gerai išmanyti, reikia gilintis. O kadangi visi gilinasi į savo verslą, besirinkdamos SEO partnerį Lietuvos įmonės dažnai per nežinojimą papuola į ne visada sąžiningų verslininkų rankas.
Ar keičiasi? Taip, ir labai stipriai. Tinklalapiai, kuriuose nevyksta e. prekyba, atneša ne ką mažesnę verslo naudą. Tiesiog reikia pasiryžti pradėti matuoti. O kur verslo nauda, ten ir optimizavimas paieškos sistemoms.
Kokia SEO paslaugų paklausa ekonominės krizės sąlygomis? Kokios svarbiausios priežastys, Jūsų manymu, daro joms įtaką? Kaip vertinate jų perspektyvą Lietuvos rinkoje?
Skaistė Knyzaitė:
Krizė nelabai įtakojo SEO paslaugų, nebent tik teigiamai, nes žmonės pradėjo atidžiau rinktis, kokiai reklamos priemonei skirti pinigus, o reklama „Google“ ir SEO yra tie šaltiniai, kurie atveda kokybiškiausius lankytojus. Taipogi „Google“ reklamos kainos pradėjo kilti, žmonėms vis akivaizdžiau, kad SEO apsimoka.
Darius Bagdžiūnas:
Mūsų paslaugų portfelyje SEO išlaiko stabilią dalį.
Dalykus, susijusius su internetu, įtakoja išprusimas. Galimi du variantai: konkurencinio pranašumo paieška arba privertimas dėl konkurentų veiksmų.
Ar krizė pakoregavo SEO paslaugų kainas, ir jei taip, tai kaip konkrečiai?
Skaistė Knyzaitė:
Kainos visai nesikoregavo, nes tai yra paslauga, prie kurios dirbama individualiai, kiekvienam tinklalapiui yra skirtingas veiksmų planas. Kadangi darbo valandų sąnaudos yra gana nemažos, tai ir ši paslauga negali kainuoti labai mažai arba pigti. Ši paslauga kuo toliau, tuo kainuos tik brangiau, nes ir reklama „Google“ brangsta dėl aukciono principo, taigi natūralu, kad kiekvienas lankytojas iš „Google“ tik brangs.
Darius Bagdžiūnas:
Krizės pradžioje kainas sumažinome, tačiau dabar rimtai svarstome apie grįžimą į prieškrizinį lygį.
Ar kliento pasirinktų raktažodžių „iškėlimas“ į „Google“ paieškos rezultatų pradžią – pagrindinis SEO sėkmės kriterijus? Kaip apibūdintumėte išties sėkmingą SEO sprendimą? Gal galėtumėte pateikti Jūsų manymu sėkmingiausių sprendimų Lietuvoje pavyzdžių?
Skaistė Knyzaitė:
SEO esmė ir sėkmė – iškelti kliento tinklalapį į pirmas pozicijas, bet ne su bet kokiais raktiniais žodžiais, o su tikrai ieškomais. Yra daug SEO „ekspertų“, kurie giriasi iškėlę kliento puslapį su kažkokiu raktažodžiu į pirmas pozicijas, bet jeigu tas raktažodis generuoja 1 lankytoją per mėnesį, tai pinigai išmesti į balą, nebent klientui pačiam labai svarbu ir gražu žiūrėti į save pirmoje vietoje su šiuo konkrečiu žodžiu.
Iš principo turi būti atrenkami raktiniai žodžiai, kurie generuoja didžiausią lankytojų srautą, yra ieškomiausi, ir tuomet su jais reikia iškilti į viršų. SEO kaip ir bet kokio kito reklamos šaltinio pagrindinis tikslas yra didinti lankytojų skaičių ir pardavimus.
Darius Bagdžiūnas:
Svarbu viską daryti taip, kad po to, kai veiksmai užbaigti, aukšta raktažodžio pozicija „Google“ laikytųsi.
SEO indėlis į galutinį tinklalapio verslo rezultatą yra didesnis, nei 50 proc., t.y. atvedama daug srauto ir tiksliai tokio, kokio reikia.
Dėl sėkmingiausių sprendimų – kadangi neturiu tikslių rinkos skaičių, negaliu palyginti, kurie būtų sėkmingiausi.
Kartais norimos prekės ar paslaugos ieškantys interneto vartotojai paieškos sistemų pirmiausia nukreipiami į rinkoje mažai žinomas, dar nespėjusias niekaip užsirekomenduoti įmones. Ar tai nėra techninis manipuliavimas vartotojui internete prieinama informacija? Galbūt jam būtų naudingiau tiesiog nekreipti dėmesio į paieškos rezultatų pradžią, žinant, kad jie buvo optimizuoti galvojant ne apie jo, bet apie užsakovo poreikius?
Skaistė Knyzaitė:
Kol kas Lietuvoje optimizavimas tikrai nėra taip toli pažengęs, kad pirmi rezultatai būtų tik manipuliatorių. Dažnai tiesiog pirmi rezultatai priklauso įmonėms, kurios „netyčia“ išsikėlė į viršų – nežinodamos SEO principų netyčia juos įgyvendino. Taipogi blogai yra tai, kad didelės ir stambios įmonės dažnai visai nekreipia dėmesio į optimizavimą, nes nelaiko „Google“ rimtu reklamos kanalu, dėl to mes jų nerandame pirmose pozicijose. Aišku, visa tai po truputį keičiasi, bet didesnės įmonės iš inercijos ne taip greitai perima naujienas ir naudojasi labiau tradiciniais kanalais. Taip pat didelės įmonės dažnai naudojasi media agentūrų paslaugomis, kurios taip pat ne visada turi supratimą apie SEO, juo labiau kad dažnai jos planuoja trumpalaikes kampanijas, o SEO yra ilgalaikis procesas.
Darius Bagdžiūnas:
Žala yra tada, kai vartotojas apgaunamas, nukreipiant į kitą temą ar įbrukant žemos kokybės produktą. O jei mažai firmai sekasi geriau, negu didelei ir jau ilgai veikiančiai, tai gali būti ir dėl to, kad jie iš tikrųjų geresni.
„Google“ algoritmai veikia taip, kad, norėdamas pasiekti aukštą poziciją optimizuodamas tinklapį, darai tokius pakeitimus, kurie neišvengiamai patenkina vartotojo poreikius.
Kas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad vartotojai tokiu būdu gali būti nukreipti į nesąžiningų verslininkų „glėbį“? Kur SEO srityje yra riba tarp rinkodaros ir verslo etikos? Ar šioje srityje egzistuoja koks nors „grįžtamasis ryšys“ tarp SEO paslaugos užsakovo ir jos rezultatų vartotojų?
Skaistė Knyzaitė:
„Google“ pakankamai gerai apsaugota nuo visokių manipuliacijų ir vis įdiegia papildomų priemonių. Pavyzdžiui, „Google“ stebi, kiek laiko lankytojas išbūna tinklalapyje, paspaudęs ant konkretaus rezultato paieškų lape. Jeigu lankytojas labai greitai grįžta į „Google“ ir ieško naujo rezultato, ant kurio reikėtų paspausti – vadinasi, rezultatas buvo „ne į temą“, jis nepatiko, ir toks tinklalapis stumiamas žemyn paieškos rezultatų sąraše.
Žinoma, taipgi niekas neapsaugos nuo kvailumo, ir įmonės, kurios absoliučiai nieko nedaro, kad išsikeltų aukščiau, niekada ir neišsikels. Ypač tos, kurios pasigamina „Flash“ svetaines arba ilgai besikraunančius tinklalapius.
Darius Bagdžiūnas:
Atsakymas trumpas: agentūra.
Jei rinkodara yra blynas, tai verslo etika – uogienė. Ji nepadengia viso blyno. Čia jau žmogaus pasirinkimas, ar eiti į pavojingą teritoriją ir rizikuoti savo reputacija. Šį pasirinkimą daro klientas ir agentūra.
Taip, grįžtamasis ryšys yra. Centralizuotai matuojant visais interneto kanalais gaunamus rezultatus iki vieno lito, atėjusio per internetą, kainos, be grįžtamojo ryšio nė iš vietos.
Ar žinote piktnaudžiavimo SEO galimybėmis atvejų Lietuvoje? Kokius svarbiausius iš jų galėtumėte paminėti? Ar pasitaiko atvejų, kai, pasitelkus SEO galimybes, naudojamos „juodosios“ verslo technologijos, pavyzdžiui, „iškeliant“ su konkurentais susijusius raktažodžius, kurie siejami su negatyvia informacija?
Skaistė Knyzaitė:
Garsiausias atvejis – „Delfi“ paieškos išmetimas iš „Google“ rezultatų ir bendro lankomumo kritimas iškart 15 proc. Kiti atvejai buvo galbūt ne tokie skaudūs ir žinomi, bet jų pasitaiko nuolat. Kad konkurentai specialiai negatyvią informaciją masiškai iškėlinėtų, nesu pastebėjusi, nes už tai gresia ir baudžiamoji atsakomybė (neteisingos informacijos skelbimas). Bet jau dabar įmonės turėtų labai atsargiai elgtis su klientais, nes yra atvejų, kai teisingą negatyvią informaciją žmonėms paskelbus internete, ji gerai suindeksuojama ir klientui ima „gadinti“ gyvenimą.
Darius Bagdžiūnas:
Yra tekę girdėti, tačiau konkrečiai nepamenu.
Kartais internete šaukštas deguto medaus statinę sugadina: kažkuo nepatenkinto ir nebūtinai teisaus kliento skundas paieškos rezultatų sąraše gali atbaidyti šimtus potencialių klientų. Ar SEO gali padėti tokiais atvejais, ir jei taip, kaip?
Skaistė Knyzaitė:
Taip, SEO gali padėti tokiais atvejais. Šiais laikais visiems pasitaiko, kad nepatenkinti klientai informaciją paskelbia internete, nors ne visada jie būna teisūs. Žinant, kodėl būtent šis, o ne kitas komentaras buvo „Google“ taip gerai suindeksuotas (t.y., pagrindinius SEO principus), galima pabandyti į viršų išstumti gerą komentarą, kuris blogąjį pastums žemyn. Jeigu informacija yra absoliučiai neteisinga – galima paprašyti ją išimti. Turėjom skambučių net iš policijos, kai skundėsi asmenys, kurių informaciją kiti be jų žinios paskelbė ne tokiame kontekste, kokio jie pageidautų.
Darius Bagdžiūnas:
Reikia analizuoti, pagal kokį raktažodį tas skundas randamas, tada sukurti tinklalapius, kurie nustums tą „Google“ rezultatą į žemesnę poziciją. Nors dažnai paprasčiau ir pigiau yra tiesiog atsakyti į kaltinimą. Kartą, ieškodamas viešbučio, kelionių portale perskaičiau neigiamą komentarą. Šalia iškart pamačiau viešbučio vadovų atsakymą: „Dėkojame, kad pranešėte, mes tai jau tvarkome“. Supratau, kad šiems žmonėms tikrai rūpi, kokio lygio paslaugą gauna jų klientas, ir užsisakiau nakvynę būtent ten.
Dėkoju už atsakymus.
