Legendomis apie besibaladojančius vaiduoklius garsėjantį malūną Ramygalos g. įsigijusiam ir per milijoną investuoti į sklypą prie jo panorusiam verslininkui miesto politikai pasiūlė, užuot mintijus apie verslo plėtrą brangiame sklype, auginti žolę. Tik tiek leidžia apie 1875-uosius statyto malūno kraštovaizdį saugantis miesto bendrasis planas.
Malūnas turės šeimininką
Ilgai naujų šeimininkų laukusį apleistą malūną ir 32 arų sklypą prie jo įsigijusios bendrovės „Deliuvis“ vadovui Aidui Nauroniui solidžiai atsiėjusiu pirkiniu gali taip ir netekti pasinaudoti.
Nors Registrų centro išduotuose žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nurodoma komercinė paskirtis – smulkiojo verslo objektų statyba, tačiau Savivaldybė pareiškė statybininkų į privačią teritoriją neįleisianti.
Savininkas neneigia prieš įsigydamas sklypą ir malūną žinojęs, kad nekilnojamasis turtas patenka į kultūros vertybių apsaugos zoną. Todėl sumanęs prie malūno statyti komercinės paskirties objektą – tą daryti leidžia Registrų centro dokumentuose nurodoma sklypo paskirtis, verslininkas Kultūros paveldo departamento Panevėžio padaliniui pateikė preliminarų planą. Departamentas bendrovės ketinimams nepaprieštaravo.
Rodos, neliko kliūčių verslo planams įgyvendinti – į sklypą investavus 1,5 mln. malūno pašonėje pastatyti nedidelį komercinį statinį, o pačią kultūros vertybę rekonstruoti ir, jei techniškai įmanoma, netgi įrengti jam sparnus.
Tačiau šioje vietoje bent jau kurį laiką nebus nei komercinės veiklos, nei malūnas naujais sparnais nemojuos.
Apie apribojimus nežinojo
Paaiškėjo, kad „Deliuvio“ ketinimai neįmanomi. Tą draudžia dar 2008-aisiais pakoreguotas miesto bendrasis planas.
Pagal jį, dviem malūnais apstatyta teritorija, įsispraudusi tarp Ramygalos ir J.Basanavičiaus gatvių, įvardyta kaip unikali vietovė. Pasak paveldosaugininkų, iš jos atpažįstama, kad „tai tikrai yra būtent Panevėžys“. Todėl malūnų pašonėje negalimos absoliučiai jokios statybos.
Istorinės teritorijos keturi savininkai tvirtina apie jų turtui prieš keletą metų uždėtus tokius apribojimus nieko nebuvo girdėję.
Dar 1997-aisiais 12 arų sklypą įsigijęs Kęstutis Tamošiūnas ir šalia 14 arų valdantis jo brolis šioje vietoje planavo ateityje statytis būstus.
Agnės BALTUTYTĖ