Algirdas Igorius, Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ministrų taryba šią savaitę priėmė galutinį sprendimą ir nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tampa visaverte euro zonos nare. Tai turėtų būti gera žinia, tačiau toli gražu taip nėra. Apie 55 proc. gyventojų nelinkę džiaugtis euro įvedimu, daugiau nei 70 proc. mano, kad prekybininkai piktnaudžiaus kainomis, o arti 80 proc. įsitikinę, kad kainos kils.
„Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika yra geros kokybės, nes tam, kaip žinom, kad būtum priimtas į euro zoną, turi atitikti tam tikrus kriterijus. Tai mes šį egzaminą išlaikėm“, – tuomet sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Buvimas euro zonoje leis žymiai sparčiau plėtoti Lietuvos ekonomiką, o greitesnis BVP augimas reiškia ir didesnius atlyginimus“, – antrino finansų ministras Rimantas Šadžius.
Premjeras neneigė, kad įvedant eurą dar ne viskas padaryta. Kol kas ne visi Lietuvos žmonės to nori. Jis sako, kad naujovėmis niekada nepatikima visu 100 proc., taip yra ir su euru, tačiau jis vis viena mano, jog Vyriausybė turi pasistengti, kad įtikintų žmones euro nauda ir šaliai, ir jiems patiems. Verslininkai savo ruožtu aiškina, kad ne vien tik euras gali kelti kainas. Esą brangstančios žaliavos brangins ir produktus, o jau kuris laikas girdimi valdžios pažadai didinti MMA verčia verslą tam rengtis.
„Žmonės naujovių niekada nepriima 100 proc. Aš manau, kad reikalingas pastovus darbas su žmonėmis, jiems aiškinant euro privalumus – kodėl Lietuvai tai yra svarbu ir reikalinga“, – nurodė Algirdas Butkevičius.
Istorine diena džiaugėsi ne visi
Ir išties, tądien, kai ant Centrinio banko pastato buvo įžiebtas iki euro įvedimo laiką skaičiuojantis laikrodis, ne visi praeiviai tryško džiaugsmu.
„Nelabai man patinka, kad pastoviai keičiasi. Per savo gyvenimą tai aš nežinau kelintą kartą. Trečią gal“, – pokyčius neigiamai vertino sutikta vietinė lenkė.
„Euro įvedimas bus postūmis kitokiems pokyčiams – staiga viskas taps vienoda, ir šalys nebeturės išskirtinių dalykų“, – teigė jauna mergina.
„Man litas būtų geriau, vis tiek pripratęs“, – apie praktiškumą užsiminė darbo vietoje sutiktas darbininkas.
Gyvenimas staiga nepagarės
Finansų ekspertas Gitanas Nausėda teigia, kad pirmaisiais mėnesiais atsiskaitant nauja valiuta gali būti nepripratimo bei apsirikimo ir dėl to kilsiančio nusivylimo atvejų. Kita vertus, nereikia turėti iliuzijų, jog sausio 1-ąją įsivedę eurą iškart gyvensime geriau.
„Mano įsitikinimu, tam reikia trejų ar penkerių metų. Mes turėtume pajusti, kad esame stabilesnė valstybė. Tai yra svarbu dar ir dėl pastaruoju metu aplink mus vykstančių geopolitinių konfliktų. Akivaizdu, kad tik litą“, – komentavo ekspertas.
Kai kuriuos piktina kalbos apie gudraujantį verslą
Tiesa, viešojoje erdvėje dažnai kalbama, kad verslas suapvalindamas kainas į jiems palankesnę pusę apiplėšinės klientus ar net pasinaudodamas situacija didins kainas. Tam palankiausia paslaugų sfera. Restoranų tinklo bendraturtį Raimundą Kairį tokios verslą ir vartotojus supriešinančios kalbos piktina.
„Nepagrįstai kelti kainų dabar neįmanoma, todėl, kad yra konkurencija, rinka, ir jeigu nepagrįstai pakelsi kainas, šalia [esantis ir kainų nedidinęs] restoranas susirinks visus svečius. Tada neturėdamas pajamų bankrutuos“, – esmę nusakė restoranų tinklo „Submarine“ bendraturtis.
Jeigu kainos kyla, tai tik dėl brangstančių žaliavų arba dėl valdžios sprendimų. Valdantieji jau kuris laikas kalba apie MMA didinimą, todėl verslas turi būti tam pasirengęs.
„Kaštams įtaką daro žaliavos arba darbo užmokesčio fondas, kuriam natūraliai įtakos turės mokesčių padidėjimas arba minimalios algos kėlimas. Visa tai turi įtakos galutinei kainai. Dabar sunku kalbėti, kiek tie kaštai pakils, bet, jeigu jie pakils, tai taip, aš manau, bus pagrįstas kainos kėlimas“, – prognozavo R. Kairys.
Po Lietuvos euro zona užsivers dvejiems metams
Dar vienas euro skeptikų argumentas – euro neskuba įsivesti kitos ES šalys, tokios kaip Čekija ar Lenkija.
„Lietuva, skirtingai, sakykim, nei Lenkija, yra maža valstybė, kuriai labai svarbu turėti prognozuojamą valiutos kursą ir priklausyti didesnei finansinei erdvei. Lenkija ilgus metus propagavo ir iki šiol turi tą vadinamą plaukiojantį valiutos kursą, kuris leidžia zlotą tai susilpninti, tai sustiprinti, priklausomai nuo ekonomikos reikmių. Lietuva šį instrumentą prarado daug ankščiau – 1994-aisiais, kai pasirinkom valiutų valdybos modelį“, – paaiškino G. Nausėda.
Tapdama 19-ąją euro zonos nare, Lietuva mažiausiai dviem metams uždaro šio klubo duris.
„Šiuo metu nei viena šalis, na, išskyrus Daniją, kiek aš žinau, nedalyvauja valiutų kursų mechanizme. Tai – tam tikri stojimo į euro zoną etapai. Vienas iš tų etapų – dveji metai valiutų kurso mechanizme. Tai reiškia, kad bent artimiausius dvejus metus mes naujų šalių euro zonoje neišvysime“, – teigė Europos Komisijos narys, atsakingas už mokesčius, muitus ir auditą Algirdas Šemeta.
