„Jeigu atvirai, tai Lietuvai tikrai neturės tokios didelės reikšmės, jeigu žiūrėti ekonomiškai. Geopolitinė situacija - nėra ko čia bijoti D.Trumpo priešrinkiminės kampanijos svarstyti išeiti iš NATO ir panašiai. Tokius sprendimus priima ne vien prezidentas, o visos Amerikos valdžios instancijos“, - BNS sakė Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda.
Tuo metu 7 metus JAV investicijų banke „Goldman Sachs“ dirbusi, šiuo metu - Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ (NHC) valdybos narė Milda Dargužaitė mano, jog Lietuvos ekonomika pajustų neigiamas pasekmes, jeigu būtų įgyvendinti visi D.Trumpo ekonominiai pažaidai.
„Mano asmenine nuomone, iš ekonominės pusės Donaldo Trumpo retorika rinkiminės kampanijos metu buvo prieš globalizaciją, už uždarymą sienų, kas atsilieptų tarptautinei prekybai. Iškart po jo išrinkimo finansinės biržos rodo, kad investuotojai labai nerimauja, kad tai labai gali neigiamai paveikti ekonomiką. Tai tiesiogiai bei netiesiogiai gali paveikti Lietuvą“, - BNS kalbėjo M.Dargužaitė.
Jos teigimu, šiuo metu sunku spręsti, koks konkretus poveikis būtų Lietuvos ekonomikai, jei D.Trumpas vis dėlto įgyvendintų visus savo pažadus.
„Tiesioginį (poveikį Lietuvai - BNS) dabar labai sunku pasakyti. Reiktų palaukti ir pasižiūrėti, kaip jis planuotų įgyvendinti savo fantazijas, kurias yra paskleidęs. Investicijų prasme iš Amerikos į Lietuvą turbūt tikrai reiktų galvoti, kad sumažėtų srautas. Taip pat jis aiškiai išreiškia draugišką poziciją Rusijai - padidėja geopolitinė rizika mūsų regione, kas irgi galėtų tiesiogiai neigiamai paveikti Lietuvos padėtį, kai kalbama apie įmonių plėtrą mūsų regione. Netiesiogiai šiais laikais finansinės krizės tikrai labai greitai už vienos ar kitos šalies paplinta, tai Lietuva kaip maža ekonomika pajaustų tai labai greitai“, - teigė M.Dargužaite.
T.Vizgirdos teigimu, jau trečiadienį buvo matyti, kad D.Trumpas yra visiškai kitoks nei rinkimų kampanijos metu - jo kalba po rinkimų buvo solidesnė nei iki tol.
„Jis visiškai kitoks žmogus, kiek mačiau kampanijos metu ir per pergalės kalbą. Man net patiko jo žodžiai, kad mes turime visi susivienyti, aš būsiu visų prezidentas. Man atrodo, kad jis pagaliau suprato, kad jau nebereikia būti šoumenu, o laikas būti prezidentu“, - sakė T.Virzgirda.
Tačiau jis pripažįsta, kad kol kas pasirašyti nepavyks Europos Sąjungos ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties (TTIP). Vis dėlto jis neatmeta, kad greičiausiai sutartis bus pasirašyta ir D.Trumpas galės prisiimti nuopelnus.
„Čia tikrai nusikels, mano nuomone. Aš manau, kad kai perims respublikonai valdžią, nusikels ir bus pauzė. Bet turėtų vėl pratęsti kalbas, nors tiek H.Clinton, tiek D.Trumpas sakė, kad TTIP nepalaiko dabartinėje formoje. Tai nereiškia, kad jie nepalaiko visiškai. Jei JAV ekonomiką auginti, reikia žiūrėti, kad pasaulio ekonomika taip pat klestėtų, nes Amerika viena pati neaugs“, - sakė T.Vizgirda.
„Gal naujas pavadinimas atsiras ir respublikonai bandys prastumti šitą sutartį, o jei pavyks, D.Trumpas galės dėtis sau visus laurus“, - pridūrė jis. Tačiau T.Vizgirda tikina nemanantis, kad bus imtasi drastiško tarptautinės prekybos ribojimo, kaip jis žadėjo anksčiau.
„Tai yra tik rinkiminiai pažadai. Aš manau, kad žiūrės į tuos tarifus, bet daug kas priklausys, kiek didins. Pavyzdžiui, jeigu 10-20 proc. didintų tarifus, tai jau būtų problema, jeigu 5 proc. didintų, tuomet tai nėra problema. Galbūt įvestų kvotas, kad sumažintų iš Kinijos srautus, galbūt paramos programas darys, kad amerikiečių kompanijas pritrauktų atgal, jei jos investavo kitose šalyse“, - tikino Amerikos prekybos rūmų vadovas.
Pasak M.Dargužaitės, būsimo JAV vadovo politikos įtaka Lietuvos ekonomikai gali priklausyti ir nuo ES bei JAV ekonominių santykių pokyčių.
„Lietuva yra Europos Sąjungoje, todėl priklausytų viskas ir nuo Europos Sąjungos, kas liečia prekybos susitarimus. Kaip tai paliestų visą Europos Sąjungą, jei Amerikos ekonomika pradėtų užsidarymo politiką, kas labai gali pavirsti prekybiniais karais. Aš sakyčiau, kad Lietuvos padėtis labai priklausytų nuo to, kaip Europos Sąjunga reaguotų į tokią situaciją“, - sakė M.Dargužaitė.
T.Vizgirda pripažino, kad jeigu būtų labai stengiamasi JAV verslą, kuris investavo užsienyje, grąžinti atgal, investicijos iš Lietuvos galėtų pasitraukti. Tačiau kita vertus, griežtos priemonės galėtų sukurti nesantaiką tarp verslo ir valdžios.
„Jeigu priešrinkiminės kampanijos pažadus daryti, agresyviai perlenkti lazdą, tuomet viskas įmanoma, bet aš nemanau, kad tai įvyks. Manau, kad su patarėjais atliks skaičiavimus ir galbūt kažkokias skatinimo programas atliks, o ne iš karto radikalumo imsis. Čia priešinkiminiai pažadai, kuriuos mes matome visose šalyse ir D.Trumpas irgi jais naudojasi, kad gautų populiarumo“, - BNS sakė verslininkas.
T.Vizgirda į Lietuvą padėjo ateiti JAV atsiskaitymo prekybos vietose sistemų kūrėjai „Revel Systems“, buvo jos vadovas Baltijos šalims. Taip jis yra dirbęs „Mars Lietuva“, buvo Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ viceprezidentas, trumpai vadovavo Lietuvos pieno perdirbimo įmonei „Žemaitijos pienas“.
