„2015 metais Lietuvos prekių eksportas mažės, bet šito buvo tikėtasi, ypač dėl reeksporto poveikio. 2016 metais grįžta nedidelis augimas. (...) Svarbiausi veiksniai - reeksporto rinkų struktūra, eksportuojamų produktų kainų raida, užsienio paklausos raida, kai kurių įmonių investicijos į gamybos pajėgumus“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės komandos vadovas Justas Jurevičius.
Agentūra prognozuoja, kad prekių eskportas, neskaičiuojant energetikos produktų, šiemet mažės 6,6 proc., o kitąmet augs 1,6 proc., o vien lietuviškos kilmės prekių eksportas - atitinkamai augs 1 proc. ir 3,8 proc. Prekių reeksportas šiemet turėtų smukti 14,5 proc., o kitąmet - 1,1 proc.
Paslaugų eksportas turėtų augti 2 proc. šiemet ir 1,3 proc. 2016 metais.
Anot J.Jurevičiaus, eksportą paveikė Rusijos embargas, tačiau įtakos turėjo ir infliacija Rusijoje bei rublio kritimas: „Ypač valiutos nepalanki raida, rublio pigimas euro atžvilgiu ir Rusijos perkamosios galios kritimas dėl recesijos, aukštos infliacijos“.
Jo teigimu, nors Lietuvos reeksportas smunka dėl Rusijos poveikio, tačiau įmonės prisitaiko.
„Susvyravus Rusijos rinkai, visas šis mechanizmas koregavosi, pagrindinis variklis buvo Rusijos rinka, ją praradus, įmonėms teko ieškoti kitų galimybių. Nors tuose sektoriaus dramatizmo kalbant su rinka nematome - įmonės prisitaiko tik mažiau pelningose veiklose ir rinkose ir šiuo atveju iškilo, pavadinkime, nauja situacija, kad tas koridorius ženkliai susiaurėjo, bet Lietuvos įmonės atrado naujas rinkas“, - teigė J.Jurevičius.
„Verslios Lietuvos“Lietuvos eksporto sektorių ekspertas Nerijus Dovydėnas teigė, kad Lietuva išliks tranzitine valstybe, tiesiog pasikeis prekių struktūra: bus gabenamos tos prekės, kurioms Rusija netaiko embargo. Be to, pasak jo, reikia prisitaikyti prie naujos padėties, o tai užima laiko.
„Keisis prekių struktūra. Kai buvo embargas, buvo šoko reakcija, bet mes kaip buvome koridoriumi, taip ir išliksime, tiesiog įmonėms reikia prisitaikyti, o tai taip greitai nevyksta. Pavyzdžiui, transporto įmonėms reikia keisti savo parkus, nes šaldytuvų tiek nebereikia, kiek jų reikėjo, vežant maisto produktus į Rusiją“, - spaudos konferencijoje sakė N.Dovydėnas.
„Versli Lietuva“ mano, kad svarbiausiose rinkose - Europos Sąjungoje - artimiausiu metu nenumatoma esminių neigiamų pokyčių, o galima laukti ir paklausos augimo.
„Nematome fundamentalių priežasčių, kad tai išsivystys į sisteminę, gilią recesiją, kadangi ypač kalbame apie ES šalis, tikėtina, greitu metu užsienio paklausa pradės didėti“, - aiškino J.Jurevičius.
Tačiau „Verslios Lietuvos“ tyrėjas Thomas Nottenas (Tomas Notenas) atkreipė dėmesį, kad pasaulinė prekyba lėtėja, Pasaulio bankas prognozuoja prekių kainų mažėjimą, tad tikslią situaciją sunku prognozuoti. Jis aiškino, kad kainų kritimas skaičiuojama doleriais, tad viskas priklausys ir nuo to, ar euras smuks dolerio atžvilgiu.
„Lietuva labai priklausoma nuo pasalinių kainų ir mes turime globalią defliaciją, bet šios kainos yra apskaičiuojamos doleriais, o euras stipriai smuko“, - sakė T.Nottenas.
Jis tikino, kad daug kas priklausys ir nuo FED sprendimų.
„Verslios Lietuvos“ ekspertai teigė, kad apskritai situacija pasaulyje yra sudėtinga, tad išlieka daug neapibrėžtumų.
J.Jurevičius atkreipė dėmesį, kad Kinijos įtaka pasaulinei rinkai, prasidėjusi pasienio kontrolė Šengeno zonoje gali taip pat paveikti Lietuvos eksportą.
