Nuo šių metų norintiesiems įkurti grožio saloną, nedidelę maisto prekių krautuvėlę ir daugelį kitų verslų gyvenamuosiuose namuose teks sugaišti daugiau laiko ir išleisti daugiau pinigų, kad gautų leidimą dirbti.
Turi keisti patalpų paskirtį
Valdžia deklaruoja, kad skatina gyventojus imtis verslo, tačiau smulkieji verslininkai ir jų duonos paragauti sumaniusieji teigia, kad realiai ji kaišioja pagalius į ratus.
Kaip vieną iš paskutinių akibrokštų jie įvardija pasikeitusius reikalavimus gyvenamuosiuose namuose tam tikrą veiklą vykdantiems verslininkams.
Nuo šių metu daugiabučiuose ir privačiuose namuose įkurti grožio salonai, kirpyklos, maisto parduotuvėlės, sporto klubai, odontologijos kabinetai, laidojimo paslaugų firmos ir kitos įmonės, kurių veiklai reikalingi higienos pasai, nebegalės lengvai persikraustyti į kitą vietą, pakeisti veiklos.
Apskritai bus daug sunkiau kurti naują verslą gyvenamuosiuose namuose.
Nuo 2012 metų sauso įsigaliojo įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos minėtos įmonės negalės gauti leidimo – higienos paso, jeigu patalpos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitiks veiklos, kurią jie vykdo.
Dauguma daugiabučiuose veikiančių grožio salonų, kirpyklų ir kitų įstaigų dirba būtent gyvenamųjų patalpų paskirties patalpose. Dalis verslininkų butus pirmuosiuose aukštuose yra išsinuomoję iš privačių asmenų ar namų bendrijų. Dabar jų valia leisti ar neleisti nuomininkams keisti patalpų paskirtį. Kita vertus, jeigu tokį sutikimą verslininkas gaus, jis patirs papildomų išlaidų.
Keisti patalpų paskirtį – ne vienintelės išlaidos, su kuriomis susidurs įmonių savininkai, norintys gauti leidimą veiklai.
Smulkieji smarkiai kritikuoja
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininko Eduardo Šablinsko teigimu, apie naujus reikalavimus išgirdę verslininkai susiėmė už galvų.
„Valdžia veikiausiai nori išvaryti smulkųjį verslą iš miestų centrų ir judrių gyvenamųjų mikrorajonų, kad ateitų didieji monopolininkai. Labai apmaudu, nes smulkusis verslas daugiausia suneša pinigų į valstybės biudžetą“, – kalbėjo jis.
Pasak E.Šablinsko, dabar, kai sunkmetis vis dar tęsiasi, neprotinga ant smulkiųjų verslininkų pečių krauti papildomos naštos. Jo nuomone, įstatymų pakeitimai, numatantys didesnius reikalavimus įmonėms, galėjo būti atidėti iki 2014 ar 2015 metų. E.Šablinskas neabejoja, kad naujos taisyklės neigiamai paveiks smulkųjį verslą, paskatins nedarbą.
Inga SMALSKIENĖ