Praėjusią savaitę paskelbta, jog Kinija nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės deklaravimo sistemos. Be to, kinai jau anksčiau sustabdė garantinius Lietuvos įmonių mokėjimus už prekes.
Stabdomi garantiniai apmokėjimai už prekes
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, jog kinai Lietuvos įmonėms stabdo garantinius apmokėjimus už prekes, dėl to kai kurios bendrovės gali patirti apyvartinių lėšų trūkumą.
„Reikia užsimokėti iš karto, anksčiau buvo atidėjimai, jie buvo drausti, dabar nėra atidėjimų, čia jau kuris laikas taip“, – BNS sakė jis.
Pasak Lietuvos-Kinijos prekybos asociacijos vadovo Roko Radvilavičiaus, tai kad Kinijos bankai nenori patvirtinti akredityvų lietuviškoms bendrovėms, tapo žinoma jau lapkričio pabaigoje. Anot jo, dėl to lietuviškos įmonės stengiasi apmokėjimus vykdyti per kaimynines valstybines, tačiau užtrunka atidaryti sąskaitas, įsteigti antrines įmones ar rasti partnerių kitose valstybėse.
„Panašu, kad ne tik muitinei, bet ir bankams buvo duotas vidinis nurodymas stabdyti viską, kas susiję su Lietuva. Todėl lietuviškas verslas prekybai su Kinija šiuo metu skuba atsidarinėti įmones ir sąskaitas ne Lietuvoje (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje), bet pavyzdžiui tie patys akredityvai taip greitai nesusidėlioja, tai čia jau kitas galvos skausmas“, – BNS sakė R. Radvilavičius.
Anot Lietuvos-Kinijos prekybos asociacijos vadovo, dėl Lietuvos įmonės turi patirties prisitaikyti.
„Turime daug patirčių – buvo apribojimai prekiauti su Rusija ir panašiai. Verslas kaip vanduo, ieško lengvesnio kelio – steigiasi kitose šalyse, partnerių ieško, žodžiu prisitaiko“, – aiškino R. Radvilavičius.
Pasak R. Sartatavičiaus, Vyriausybė žada pagelbėti įmonėms per „Invegą“, tačiau jis pabrėžia, jog toks skolinimas neturėtų būti itin brangus.
Klaipėdos uostas pokyčių kol kas nejaučia
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) vadovas Vaidotas Šileika tikina, jog Klaipėdos uostas kol kas nepajuto nei eksporto, nei importo iš Kinijos sumažėjimo.
„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad tos žinios yra tikros, nes kol kas visi konteineriai iš Kinijos ateina, kaip ir anksčiau. Kroviniai juda be problemų ir didelių trukdymų, bet tai yra inertinis dalykas, galbūt konteineriai galėjo išplaukti anksčiau nei tų priemonių (importo stabdymo – BNS) buvo imtasi“, – BNS svarstė V. Šileika.
„Šiuo metu uoste krova vyksta įprastu ritmu ir nėra požymių, leidžiančių daryti vienokias ar kitokias išvadas“, – pridūrė jis.
Vis dėlto G. Šileika teigia, kad jo vadovaujamai bendrovei šie metai bus prastesni, nes krova mažesnė.
„Konteinerių augimo šiemet bendrovėje nesitikime – lyginant su pernai, jų bus mažiau. Kol kas nėra galutinių duomenų, tačiau krovos kritimas gali būti apie 5 proc. – senka kai kurie srautai iš Baltarusijos, ypač tų įmonių, kurios yra sankcionuotos, iš jų kroviniai nevažiuoja“, – sakė KKT generalinis direktorius.
Praradimus tikimasi kompensuoti Taivane, JAV
Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad įmonės privalės ieškoti naujų sprendimų ir naujų rinkų, tačiau tai gali užtrukti ne vienerius metus.
„Norint atidaryti visiškai naują rinką, tai minimum nuo trejų iki penkerių metų, kad įeitum į rinką, gautum pasitikėjimo, surastum partnerius, kad galėtum gauti kreditus, atidėjimus, draudimus“, – BNS sakė R. Sartatavičius.
Anot jo, praradimus Kinijoje iš dales galėtų kompensuoti Taivano rinka, JAV, Kanada ar Japonija.
„Mes dabar labai stipriai dirbame ir su Taivanu, gal ten pavyks iš dalies kompensacija. Daug dėmesio kreipia tiek verslas, tiek Užsienio reikalų ministerija, su Amerika. Ten įeiti irgi užima laiko, pakankmai didelė ir tolima šalis, ir norint įeiti, reikalingos tam tikros lėšos“, – sakė R. Sartatavičius.
„Jei būtų palengvintas įėjimas, licencijų gavimas, produktų adaptavimas Amerikos rinkai sutrumpinimas to laiko, tai, be abejo, Amerikos rinka viena iš tų, į kurią būtų galima žiūrėti ir ieškoti kompensavimo“, – pridūrė jis.
Pasak jo, kol kas žinoma tik apie trikdžius eksportuojančioms įmonėms, tuo metu i importuotojai, tikėtina, prekes iš Kinijos ir toliau galės vežti.
„Žinau, kad su problemomis susidūrė mūsų alininkai, eksportuojantys alų į Kiniją. Baldininkai, mediena – tie, kurie eksportuoja, jie jau anksčiau susidūrė su šituo klausimu. Renkame informaciją ir stebime, klausimas labai jautrus. Manome, kad verslui reikės vienokiu ar kitokiu būdu ieškoti sprendimų, ieškoti kitų rinkų, nes šita situacija su Kinija gali kurį laiką užsitęsti“, – sakė R. Sartatavičius.
„Dėl importo į Lietuvą – kiek žinau, smulkieji, kurie ten perka tik kažkokią bižuteriją ar elementarius produktus, manau, jie ir toliau perka, tik turi iš karto užsimokėti, nes kinams parduoti svarbu, jie daro trikdžius įvežti produkciją į Kiniją. Didesnių problemų kol kas nesu girdėjęs“, – kalbėjo jis.
Jis teigė nekalbantis apie įvairius komponentus, kurių tiekimo grandinės stringa tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.
