„Šis biudžetas parodo, kad kai yra politinė valia – Vyriausybė pinigų gali rasti. Todėl tenka tik apgailestauti, kad mes visi pusę metų laužėme ietis dėl kelių šimtų milijonų gynybos finansavimo didinimui. Vyriausybė be didesnės diskusijos kiekvienais metais randa gerokai daugiau lėšų – ar tai būtų NPD didinimui ir mokytojų atlyginimams, kaip eilę metų prieš tai, ar daugiau kaip 600 mln. eurų spartesniam pensijų augimui šiais metais“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A. Romanovskis.
Be to, organizaciją neramina tai, kad finansavimą keliams siūloma mažinti 11 proc.
„Lietuvoje yra 109 blogos būklės viadukai ir tiltai, jų skaičius auga ir jie yra taisomi lėčiau, nei reikėtų. LVK ragina spręsti finansavimo keliams šaltinių klausimą, nes jo nesprendžiant gyventojai ir verslas gali patirti didesnius kaštus – tiek dėl to, kad kai kurie viadukai, tiltai ar kelio ruožai gali tapti nepravažiuojami, tiek dėl greitesnio automobilių nusidėvėjimo ir išaugusio eismo įvykių skaičiaus. Tikėtina ir tai, kad klimato kaita ateityje gali trumpinti kelių nusidėvėjimo laiką“, – teigiama pranešime.
Nepaisant to, LVK vertinimu, kiti biudžeto projekto rodikliai nekelia klausimų – 3 proc. BVP siekiantis valstybės deficitas yra Mastrichto kriterijaus ribose.
LVK taip pat pozityviai vertina paskelbtą infrastruktūros fondo, kuris per 2025–2027 m. siektų investuoti 1 mlrd. eurų, idėją. Organizacijos teigimu, toks fondas leis pritraukti kapitalo ekonomiškai atsiperkantiems valstybei svarbiems projektams.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
