Greitieji kreditai yra skirti finansų nemokantiems tvarkyti karštakošiams. Smulkieji verslininkai, atrodo, savo veiklą vykdo labai individualiai ir finansus skaičiuoja kruopščiai. Tiesa, ne visada – Lietuvoje randasi trečiasis verslo finansavimo kelias.
Išgirdęs tokį pastebėjimą Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas nustebo. Jis teigė, kad šiuo metu tai neįmanoma, nes nėra tvarkos, nustatančios, kaip juridiniai asmenys gali skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių.
Ieško skolinimo alternatyvų
Pernai komercinių bankų verslo paskolų portfelis mažėjo, bet nežymiai. Natūralu būtų, jei tai vyktų traukiantis ekonomikai, tačiau dabar ūkio padėtis kaip tik gerėja. Šiuo metu smulkiojo ir vidutinio verslo, vieno iš šalies ekonomikos ramsčių, atstovai vis dažniau kreipiasi ne į komercinius bankus, bet į kredito unijas.
„Tai yra specializuota skolinimo institucija, finansuojanti greitus, operatyvius projektus. Tokia yra jų specializacija ir nereikia to painioti su greitųjų kreditų bendrovėmis, –teigė S. Kropas. – Kredito unijoms taikomi atsakingo skolinimo, kreditų identifikavimo reikalavimai. Jos prižiūrimos kaip ir kiekvienas bankas. Kredito unijos daugiau finansuoja smulkiojo verslo segmentą ir nėra kuo nors išskirtinės, nes tai jų specializacija.“
Greitųjų paskolų rinka dar nėra iki galo institucionalizuota, taigi čia galima lengviau pasiskolinti, net jei įplaukos nėra aiškios. Kol kas, pasak LBA prezidento, šios skolinimo bendrovės dar turi daug baltųjų dėmių, nesijungia į asociacijas, o jų būklė nėra aiški.
„Abejoju, kad bet koks verslas turėtų interesą skolintis iš greitųjų paskolų bendrovės ir galėtų uždirbti tokias palūkanas. Gali būti tik labai išskirtiniai atvejai tiems, kurie prekiauja turguose, kai reikia trumpam laikui pinigų. Tai negali būti oficialus registruotas verslas, mokantis visus mokesčius. Tokiam verslui aš nematau prasmės naudotis greitaisiais kreditais“, – pabrėžė S. Kropas.
Gaisrų gesinimas
Vis dėlto greitųjų kreditų vis dažniau griebiasi būtent smulkusis prekybos verslas. Kaip teigia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas (LSVKA) Liutauras Valickas, verslininkai greitųjų paskolų prašo. Ir gana dažnai.
„Paprastai kreipiasi individualią veiklą vykdantys ar su patentais dirbantys smulkieji verslininkai. Jie užsiima smulkia prekyba maisto produktais, tiekia prekes į regionines maisto parduotuvėles“, – pasakojo L. Valickas.
Ko gero, ne vienas yra matęs, kaip mažose parduotuvėlėse vedami sąsiuviniai su vardais ir skaičiais. Ten, kur pardavėja pažįsta visus gyventojus, įprasta praktika mėnesio pabaigoje arba prieš pašalpų mokėjimo dienas prekes parduoti į skolą. Deja, tiekėjai elektroninių pinigų eroje skolos lapelių nepriima ir dažniausiai grasina nutraukti tiekimą.
„Verslininkas susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir vis tiek turi atsiskaityti bazėms. Tuomet kreipiasi į greitųjų kreditų bendroves. Žinoma, pateikia visą informaciją, reikalingą mokumui įvertinti, ir ima kreditą. Taip įgyja galimybę atsiskaityti su savo tiekėjais“, – apie kraštutinius finansinius manevrus pasakojo LSVKA vadovas.
Pasak jo, šiuos kreditus savo pavarde ima parduotuvėlių vadovai, nes jie patys „skrandžiu ir kitais vidiniais organais“ išgyvena įmonių veiklą.
Kraštutinis pasirinkimas
„Tokios paskolos nėra orientuotos į plėtrą ar vystymąsi, nes šios paslaugos kainos yra didesnės. Galvojantieji apie plėtrą rengia verslo planus ir su jais kreipiasi į bankus“, – teigė L. Valickas ir pabrėžė, kad šios paskolos imamos tik prekybai palaikyti, o ne smulkesnei plėtrai, kuri galėtų atnešti ir greitą grąžą.
Šiuo metu sunku nustatyti, kokį vidutinio dydžio kreditą ima verslininkai, nes remiantis galiojančia fizinių asmenų kreditavimo duomenų baze neįmanoma atsekti, kam yra naudojamos lėšos. Kitaip tariant, statistikoje 200 litų paskola studentiškam vakarėliui ir norint susimokėti už cukraus siuntą yra tolygios. Vis dėlto L. Valickas pateikė duomenų, kad skolinamasi mėnesiui arba trumpesniam laikotarpiui.
Užstatas – verslo tvarumas
Kalbant apie verslo pradžią arba bent jau jo plėtrą, mažasis ir vidutinis verslas čia daug pasirinkimo neturi ir prieš krizę buvusia finansine laisve nesidžiaugia. „Anksčiau, jei turėjai užstatą, galėjai imti pinigus ir daryti su jais ką nori. Dabar reikia turėti verslo planą, srautus, susitarimus“, – apie pasikeitusias bankų skolinimo taisykles kalbėjo S. Kropas.
Tokiu atveju smulkusis verslas negali parodyti įspūdingų savo veiklos lentelių, finansinių srautų ir tvarių verslo planų. Taip pat, anot Lietuvos smukiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) vadovės Zitos Sorokienės, smulkiajam verslui komerciniai bankai niekada nebuvo palankūs. „Smulkieji verslininkai daugiau naudojasi kredito unijų paslaugomis nei komercinių bankų, nes šie su smulkiaisiais kalba labai mažai“, – teigė Z. Sorokienė.
Tiesa, LSVPA vadovė patikino neturinti informacijos, kad smulkiojo verslo savininkai naudotųsi greitųjų paskolų paslaugomis. Pasak jos, taip yra dėl to, kad būtent šio segmento verslininkai palūkanas ir išlaidas skaičiuoja itin kruopščiai.
Lengvesnio skolinimosi nesitiki
Krizė, apnuoginusi neatsakingą bankų skolinimą, įnešė ir atsakingo skolinimosi taisykles. Pasak S. Kropo, smulkusis verslas kol kas negali tikėtis lengvesnio skolinimosi iš komercinių bankų.
„Tas smulkusis verslas, kuris turi istoriją ir yra veikiantis, gali skolintis palankiomis sąlygomis ir ateityje tikėtis kreditavimo. Naujam, besisteigiančiam verslui, kuris neturi galimybių parodyti savo finansinių srautų, abejoju, kad atsirastų palankesnės galimybės skolintis“, – teigė LBA prezidentas.
Tiesa, pagal naujuosius Bazelio bankų reikalavimus smulkiajam verslui yra taikoma rizikos kompensacija. Taip pat yra tam tikrų valstybinių programų, kurios teikia garantijas kredituojant smulkųjį verslą, tačiau iš esmės lengvesnio kelio ieškant finansavimo tikėtis nereikia, nes bent jau valstybės garantijos dabar taikomos dažniausiai „startup‘ams“, o ne prekių ir paslaugų sektoriui.
Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
