„Yra labai daug tų atskirų epizodų valstybės santykiuose su „Vilniaus energija“. Tai turim ir konkurencijos tarybos skirtą 19 mln. eurų baudą, turim dar iki šiandienos vykstančius FNTT vykdomus tyrimus dėl „Vilniaus energijos“ vadovų nusikalstamų veiklų. Tiek valstybė, tiek savivaldybė turi pretenzijų, ir tai jau virsta norminiais sprendimais, tai čia toks bandymas atsikirsti“, – komentuoja Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Konservatorius Kęstutis Masiulis išskiria dar vieną ieškinio priežastį. Anot politiko, jau keli mėnesiai buvo aišku, jog dėl termofikacinės elektrinės uždarymo turėtų kilti didelių problemų. Mat privatūs asmenys, kurie moka uždirbinėti pinigus, su nuostoliais nesitaiksto, dėl to ir teikia ieškinius.
„Gal net nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas atsisakyti pirkti rezervą iš termofikacinių elektrinių ir atiduoti tą rezervą Lietuvos elektrinei, buvo aišku, kad tai ne tik nemažins elektros kainų, bet ir sukels didelių problemų. Ir tos problemos bus būtent tiekiant šilumą ir negalint patiekti likutinės elektros. Tai čia nuostoliai ne vien „Veolia“ bendrovei, bet ir Panevėžio savivaldybei, kuri turi tokią pat jėgainę, kurią ką tik pasistačius ir paėmus europines lėšas tenka vos ne likviduoti“, – pasakoja seimo narys.
Nuomos sutartis turi būti užbaigta
Pasak vicemero, tokios didelės įmonės kiekvieno žingsnio numatyti nėra įmanoma, tad ieškinys buvo naujiena. Į jį reaguojama kaip į gynybinę poziciją dėl „Vilniaus energijos“ veiklos pabaigos.
„Kadangi situacija yra sudėtinga ir 2016 metais laukia daug tarpusavio aiškinimosi kaip ta sutartis buvo vykdoma ir bus vertinama, kas galiausiai kam skolingas po tų 15 metų nuomos sutarties. Taigi įjungiama gynybinė pozicija, norint užtikrinti kažkokią apsaugą nuo galimų pretenzijų iš Vilniaus miesto savivaldybės šilumos tinklų pusės“, – vertina V. Benkunskas.
Pasak politikų, šis ieškinys nesustabdys Vilniaus šilumos ūkio perdavimo proceso, tačiau tikrai apsunkins.
„Nevertinu šio ieškinio kaip tokio, kuris galėtų daryti įtaką Vilniaus šilumos tinklų nuomos pabaigos nukėlimui ar kaip kitaip pakenkti šiam procesui. Aišku, visada geriau susitarti taikiai, bet matyt, šiandieniniu pareiškimu parodyta, kad turėsim įtemptą derybinį laikotarpį, kuris gali persikelti ir į arbitražą, ir į teismus. Bet mes to tikrai nesureikšminam“, – tikina V. Benkunskas.
„Sutartis pasibaigs, turtą mes perimsime, o, be abejo, bylinėjimasis neabejotinai tęsis. Visada tokie dalykai apsunkina, visada yra lengviau bendru sutarimu kažką pasiekti, negu teisiniais veiksmais“, – sako Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas konservatorius Arvydas Sekmokas.
Seimo narys K. Masiulis taip pat įsitikinęs, kad sutartis bus baigiama ir tai būtinas procesas, nes ši nuomos sutartis neatsiperka.
„Prisimenu dar kai buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas visaip bandė ją pratęsti aiškindamas, kad jie kažką čia investuoja daug. Tačiau neapsimoka sutarties pratęsinėti dėl vienos paprastos priežasties. Jei paimtume ir palygintume kainas, kokiomis šilumą tiekia savivaldybės rankose esantys tiekėjai, pamatytume kontrastą, kad visur savivaldybės tiekiama šiluma yra pigesnė. Taigi, jei išnuomoji, tu tikiesi, kad privatininkas dirbs efektyviau ir gaus naudą patiekdamas pigesnę šilumą ir pats dar uždirbs, o čia palaikyti didesnes kainas kiekvienas gudrus“, – įsitikinęs K. Masiulis.
Abejojama „Veolia“ sąžiningumu
„Veolia“, anksčiau buvusi „Dalkia“ tikrai nėra pasižymėjusi gera reputacija. Ši bendrovė ne kartą buvo sieta su „Rubikonu“ (vėliau pasivadinusiu „Icor“) ir įvairiomis korupcinėmis veiklomis. Toks investuotojas ir iki šiol yra vertinamas neigiamai.
„Gerai atsimenu, kai buvo pastatyta biokuro katilinė Vilniuje ir „Vilniaus energija“ pasistatė ekonomaizerį – jis jiems labai mažino sąnaudas, bet į kainą vartotojams to jie neįtraukė. Tokie panašūs dalykai rodo, kad „Veolia“ nėra sąžiningas žaidėjas, bet kad jie moka iš visur išspausti naudą – tai tikrai. O ir dabar pažvelgus dar kiek įvairių susietų kompanijų, ir „Bionovus“, ir kitos. Manau, kad daugiau panarpliojus atrastume tuos pačius asmenis“, – pasakoja K. Masiulis.
Gerų žodžių šiam investuotoju neskiria ir A. Sekmokas.
„Aš labai neigiamai vertinu tokį investuotoją. Mes jau patyrėme Lietuvoje kai kuriuos investuotojus ir jų veiksmus, to paties „Gazpromo“ ir „E.ON“. Investuotojas investuotojui nelygus, dažnai investuotojas, ypač atėjęs į monopolinę sritį, nesiskaito nei su valstybės interesais, nei su gyventojų interesais ir stengiasi naudotis savo monopolinėmis galiomis ir pažeidinėti konkurencijos galimybes, kitus sąžiningos veiklos principus“, – sako buvęs energetikos ministras A.Sekmokas.
Nors kol kas neaiškios ieškinio detalės ir kokius konkrečius vyriausybės bei savivaldybės veiksmus „Veolia“ skundžia, politikus stebina, pranešimą paskelbusios „Veolia“ bendrovės Centrinei ir Rytų Europai viceprezidentės Malikos Ghendouri išsisukinėjimai atsakyti į klausimus, kodėl būtent 100 mln. eurų ir, ar susipažinta su bylomis iškeltomis „Vilniaus energijos“ vadovams.
„Tai įspūdingai skambanti suma, tačiau spaudos konferencijoje nekomentuota kaip ji suskaičiuota. Ar tai negautos pajamos, ar padaryta žala – neaišku. Čia gal yra ir didelė viešųjų ryšių akcija. Kita vertus, aš neišgirdau, kad viceprezidentė atsakytų į žurnalistų klausimus apie tai, kaip ji vertina „Vilniaus energijos“ vadovų veiklą ir jų teismines bylas. Ir pats norėčiau paklausti, ar „Veolia“ kaip pagrindinė „Vilniaus energijos“ akcininkė pakankamai užtikrintai jaučiasi ir žino, ką jos įmonė ir už tos įmonės stovintys asmenys veikė 15 metų Lietuvos šilumos ūkyje. Jei jau skundžia savivaldybę ir vyriausybę, tai pirmiau turėtų išsiaiškinti santykius su savo vietininkais Lietuvoje. Akla gynyba gali labai pakenkti pačios „Veolia“ reputacijai“, – mano V. Benkunskas.
Pasak vicemero, šis ieškinys baimės nekelia. Dokumentai, tyrimai apie „Vilniaus energijos veiklą yra nuolat renkami. Tiek savivaldybė, tiek Vartotojų kainų ir energetikos kontrolės komisija siunčia tiesiogiai raštus, bet atsakymų negaunama, „Vilniaus energija“ duomenų nepateikia. Pavyzdys, bazinės kainos perskaičiavimas, kuris turėjo būti padarytas jau praeitų metų pabaigoje.
Politikas K. Masiulis mano, kad teismuose prieš valstybę gana lengva išlošti ir pateikia palyginimą, kad net nesąžiningas žmogus sėdintis kalėjime turi teisę ginti kažkokias savo pažeistas teises. Lygiai taip pat, nors ir „Veolia“ turi prastą reputaciją, ji gali gintis. Tuo labiau, kad teismuose nagrinėjama konkreti situacija, o ne dalyvio reputacija.
Seimo narys A. Sekmokas tikisi, kad nepaisant prieš ką tiksliai bus paduotas ieškinys – Vilniaus miesto savivaldybę, Kainų komisiją ar Vyriausybę – Lietuvos pozicija turi būti bendra. Taip bus galima parodyti pačios įmonės nesąžiningą veiklą.
Šilumos tiekimo įmones Lietuvoje valdantis Prancūzijos grupė „Veolia“ antradienį pateikė preliminarios 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą – pareiškimas pateiktas tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone. „Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl neva nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo.
„Veolia“ valdo didžiausią šilumos gamintoją Lietuvoje „Vilniaus energiją“ bei „Litesko“, kuri valdo šilumos ūkius Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Biržuose, Kelmėje ir Palangoje. Nuo savo veiklos pradžios per beveik 20 metų Lietuvoje bendrovė investavo per 200 mln. eurų, o vien Vilniuje – apie 160 mln. eurų.
„Veolia“ (tuometinė „Dalkia“) į Lietuvą atėjo 1998 metais, įkūrusi bendrovę „Litesko“, kuri tuomet pradėjo vystyti šilumos gamybos projektą Sargėnuose, Kauno rajone, bei tiekė šilumą dviem mokykloms Vilniuje. Apie 2000 metus „Litesko“ pradėjo pasirašinėti sutartis su įvairių miestų savivaldybėmis ir iš jų išsinuomojo šilumos ūkius keliems dešimtmečiams.
