„Šiemet pradėjome pastebėti, kad iki šiol sparčiausiai kredituotas nekilnojamojo turto sektorius bankų paskolų pradėjo gauti gerokai mažiau. Maždaug pusė Lietuvos banko apklaustų statybos įmonių teigia, kad jų prašymai pasiskolinti ar pakeisti esamas finansavimo sąlygas buvo atmesti“, – LB konferencijoje teigė V. Vasiliauskas.
Anot jo, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai taip pat pripažįsta, kad paskolos NT plėtotojams ir statytojams ribojamos labiausiai.
„Finansų įstaigos galimai apsidraudžia nuo pernelyg ambicingų klientų užmojų, be to, kai kuriems sektoriams suteiktų paskolų portfeliai, tikėtina, tapo rizikingai dideli, pirmiausiai koncentracijos prasme. Kitą vertus, nekilnojamojo turto veiklos įmonių ir statytojų finansavimosi šaltinių įvairovė pastaraisiais metais taip pat platėjo. Įmonės daugiau finansuojasi iš kitų ne finansų įmonių, taip pat nebankinių įstaigų“, – aiškino V. Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad centrinis bankas mato ir sumažėjusią konkurenciją teikiant būsto paskolas. Nors jų portfelis auga, pastaruoju metu didėja ir komercinių bankų taikomos maržos.
„Esame žemų palūkanų aplinkoje ir tų maržų pokyčių iš principo negalima paaiškinti nei kapitalo reikalavimo pasikeitimais, nes jų iš principo nebuvo, (...) nei išaugusiomis rizikomis namų ūkiuose (....) Negalimas ir argumentavimas, kad kadangi Europos Centrinis Bankas vyko skatinamąją pinigų politiką, kuri nelabai dera su Lietuvos ekonominių ciklu, tai komerciniai bankai per palūkanų maržų pokyčius veika anticikliškai. Tai ne komercinių bankų mandatas ir reikalas“, – pabrėžė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinės būsto paskolų palūkanos per pastaruosius ketverius metus pakilo iki maždaug 2,3 procento. Šiuo metu euro zonos būsto paskolų vidurkį jos viršija 1,8 proc., nors dar prieš keletą metų jo nesiekė.
