Kainų komisija praėjusį penktadienį patvirtino 27 proc. didesnę nei šiemet - 578,01 euro už megavatvalandę (MWh) per parą dujų tiekimo saugumo dedamąją.
Tačiau Energetikos ministerija teigia, jog dedamoji turėtų didėti tik 12 proc., jei Vyriausybė trečiadienį pritars jos siūlomam 212 MW elektros sistemos rezervo poreikiui - rezervą užtikrintų Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokai, jie būtų remiami per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VAIP). Tai reiškia, kad šie blokai degins SGD, todėl saugumo dedamoji didės mažiau.
Pasak ministerijos, nors vartotojai mokės didesnį SGD terminalo mokestį, dėl palankesnių pajėgumų užsakymo galimybių dujų sąskaitos vartotojams bus mažesnės.
„Šis sprendimas didžiausios įtakos turės dujas kaip rezervinį kurą ar jas ne nuolat vartojantiems vartotojams, o tai turėtų mažinti šilumos kainas“, – BNS pranešė ministerija.
Pasak jos, saugumo dedamosios didėjimą lėmė ir padidėję „Litgas“ privalomo išdujinti perteklinio dujų kiekio realizavimo kaštai.
Šį mokestį dujų vartotojai moka, nepriklausomai nuo to, ar dujas perka iš terminalo, ar iš kitų šaltinių.
„Amber Grid“ duomenimis, saugumo dedamoji didėja, nes 20 proc. mažėja dujų vartojimo pajėgumai: 2018 metams užsakyta 150 tūkst. MWh per parą, o 2017 metais - 187,3 tūkst. MWh per parą metiniai pajėgumų, skelbia Kainų komisija.
2017 metais vartotojai turėtų sumokėti iš viso apie 88,5 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.
