Nuolaidą skelbiantis procento ženklas – įprastas vaizdinys Vakarų pasaulio prekyvietėse. Panašu, kad viskas, nuo televizorių iki kasdienės buities prekių, parduodama už mažesnę kainą. Tačiau kiek dažnai nuolaidos būna tikros, klausia qz.com.
Už pažeidimus baudžiama
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie pardavėjų teikiamas netikras nuolaidas. Jungtinės Karalystės (JK) prekybos centrų tinklas „Tesco“ už kainodaros sukčiavimą buvo nubaustas solidžia 300 tūkst. svarų sterlingų (1,2 mln. litų) bauda. Prekybos tinklas skelbėsi pardavinėjantis braškes už pusę kainos, nors tikroji kaina buvo taikoma mažiau nei savaitę.
Britai tiria ir daugiau atvejų kuomet baldų ir namų apyvokos daiktų pardavėjai skelbėsi pardavinėję prekes už pusę kainos, nors prekių skaičių, nupirktų už originalią kainą, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, rašo qz.com.
Vis dėlto toks prekeivių gudravimas nėra naujas. Teigiama, kad dar ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje, Niujorke įsikūrę siuvėjai broliai Sidas ir Harrys Drubeckai maustydavo naivius klientus.
Vienas brolių dirbdavo su klientais, o kitas užsiimdavo darbais vidinėse patalpose. Klientui pasiteiravus kostiumo kainos, Sidas, esantis pardavimų salėje, balsu užklausdavo kainos, parduotuvės užkulisiuose esančio brolio.
Šis sušaukdavo didesnę sumą, o su klientais bendraujantis Sidas, apsimesdavo priekurčiu, pirkėjui pasakydavo bent per pusę mažesnę kainą, nei sakė jo brolis. Nenuostabu, kad pirkėjai nesidrovėjo pasinaudoti „netikėta“ nuolaida.
Nuolaida atrodo patraukliau
Vis dėlto, qz.com klausia, kodėl žmonės išvis linkę daugiau dėmesio kreipti į nuolaidas, o ne mažesnę kainą. Akivaizdu, kad klientai mėgsta atsitiktines nuolaidas, nes „tikroji“ prekės kaina atspindi gamintojo kuriamo produkto vertę ir kokybę.
Jungtinės Karalystės vartotojų teisių apsaugos specialistai mano, kad dauguma gyventojų linkę pasikliauti nuolaidomis, nes mano, kad už mažesnę pinigų sumą įsigyja kokybiškesnę prekę.
Todėl pirkdami nukainuotas braškes, manome, kad perkame aukštos kokybės uogas, tačiau įsivaizduojame, kad prekybos tinklas tiesiog nespėjo išparduoti užsakyto produkcijos kiekio ir bando, nepatirdamas nuostolio, atsikratyti pertekliaus.
Tuo tarpu pirkdami nukainotą kostiumą, kuris atpinga sezono pabaigoje, jaučiamės it pirkdami nereikalingą senieną, todėl pardavėjai griebiasi nuolaidų, kaip viliojimo priemonės. Negana to, vartotojai yra linkę ieškoti ne pigiausios kainos, o didžiausios nuolaidos, rašo qz.com.
Būtent tai, kad pirkėjai yra labiau linkę pirkti prekes papuoštas „pusė kainos“ ženklu, skatina pardavėjus neatsakingai žymėti produktus ir kelti kiek nesąžiningą sumaištį.
Britų kainų kontrolės priežiūros tarnyba mano, kad didelė dalis baldų šalyje parduodami su melagingomis nuolaidomis, rašo qz.com, bei priduria, kad efektyviausia priemonė, kovojant, su nesąžiningais prekeiviais – viešumas.
