Besikeičiančios vartojimo tendencijos nulems tai, kad sėkmingiausiomis bendrovėmis ateityje taps tos, kurios sugebės pagerinti savo gamybos ir teikiamų paslaugų standartus, teigia rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ redakcijos direktorė Gina Westbrook.
Kaip galime apibūdinti šių metų vartotoją ir kaip jo veiksmai ir preferencijos pasikeis artimiausioje ateityje? Kokie pagrindiniai kriterijai, kuriais vartotojai vadovaujasi rinkdamiesi prekes ir paslaugas?
2012 metais turėjo išmokti taupyti, nes ekonomikos nuosmukis niekur nedingo. Tačiau jie žino, kad ne jie vieni bando atrasti būdų kaip kūrybingai išnaudoti mažesnį biudžetą. Su naujausių technologijų pagalba, ypatingai išmaniaisiais telefonais, jie gali susijungti su kitais vartotojais ir pasimokyti vieni iš kitų. Todėl šiuo metu vartotojo identitetas išreiškiamas sudėtingesniais būdais nei vien tik vartojimas. Šiandien vartotojo identitetas taip pat apima svorį, internetinį statusą, požiūrį į ekologiją ir realybės kultūrą. Tai galima pasakyti net apie besivystančias rinkas, kur išlaidavimo džiaugsmas dar tik yra atrandamas.
Šiuo metu viešpatauja gyvenimas mieste. Urbanistinių masių gyvenimo būdas įsisavina naujas kultūrines tradicijas, kurios susijungia su visiškai naujais, patirtimi paremtais požiūriais.
Vartojimo virtuozai kalba vis garsiau. Internetiniai ir gyvi protestai daro spaudimą prekių ženklams siekti didesnės atsakomybės ir unikalių ir novatoriškų sprendimų šiems įsitraukusiems vartotojams.
Vartotojai taip pat atskleidžia savo galimybes stebėti ir kontroliuoti savo gyvenimą, identitetą, komunikacijas ir pirkimo įpročius.
Nors kuklumas dominuoja visose technologijomis paremtose inovacijose, jų sąjunga su tvarumu taip pat klesti.
Pagal iš anksto parašytus scenarijus rengiami realybės šou patraukia vartotojus, skatina juos dalintis ir keisti savo pirkimo elgesį.
Visame pasaulyje 2012 metais kompiuterius pakeitę išmanieji telefonai pasiekia net ir žemiausiųjų sluoksnių masinės rinkos atstovus, tad galime tikėtis, kad ši tendencija atsispindės ir kuriamose aplikacijose.
Jaunų vartotojų laukia kitokia, mažiau prognozuojama realybė, kalbant apie pirkinių troškimą, darbą, gyvenimo organizavimą ir sektinus pavyzdžius.
Svoris yra aktuali tema. Ar mes atrodome taip, kaip valgome? Taip galvoja vis daugiau vartotojų, sveikatos ekspertų ir vyriausybinių įstaigų, tačiau stambesni vartotojai tai neigia. Labai įdomu stebėti tai, ką daro vartotojai, kad išliktų sveiki.
Ar Lietuvos vartotojai išsiskiria savo vartojimo tendencijomis?
Nors kitas Europos šalis paveikęs ekonomikos nuosmukis neaplenkė ir Lietuvos, vartotojų apsipirkinėjimo elgesys dramatiškai nepasikeitė. Kita vertus, mažesni namų ūkių biudžetai privertė daugelį Lietuvos vartotojų tapti jautresniais kainų atžvilgiu. Lietuviai linkę taupyti drabužiams ir avalynei, mažinti išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms.
2012 metais vienas prekybos centro vadovas teigė: „Negaliu pasakyti, kad lietuvių apsipirkinėjimo įpročiai yra išskirtiniai. Lietuviams maistas yra labai svarbu, bet jie jį perka kasdien, o ne kas savaitę kaip Vakarų Europos valstybėse. Apsipirkinėjimas laikomas laisvalaikio praleidimu. Būtent dėl to vartotojams patinka, kad toje pačioje vietoje yra ir kino teatrai, boulingo salės ir kitos paslaugos.“
Kas yra daugiakultūrinis vartojimas? Kokiomis savybėmis jis pasižymi ir kokias galimybes suteikia?
Visuomenės tampa vis labiau daugiaukultūrinės, kadangi išsivysčiusio rinkos sulaukia imigrantų darbininkų ir užsienio studentų antplūdžio. 2012 metais JAV naujagimių skaičius tautinėse mažumose pirmą kartą sudarė daugumą tarp visų naujagimių.
Europoje šis antplūdis jaučiamas dar labiau, nes prieglobsčio ieškantys pabėgėliai atvyksta į Vakarų Europą ieškodami darbo. Vokietijoje gyvena didžiausias skaičius užsieniečių visoje Europoje.
Nors Azija pritraukia mažiau imigrantų, per pastaruosius metus užsieniečių skaičius Pietų Korėjoje išaugo pastebimai. Daugelis jų atvyksta iš kitų Azijos valstybių, tarp jų ir Kinijos.
Tautinės mažumos paprastai būna palyginti jauno amžiaus ir pasižymi dideliu gimstamumu. Dėl šios priežasties šioje vartotojų grupėje jaučiamas didelis kūdikių prekių ir šeimai skirtų produktų poreikis.
Augantis daugiakultūriškumas daro įtaką maitinimosi, apsipirkinėjimo ir laisvalaikio įpročiams. Išsivysčiusiose rinkose randame vis didesnę etninių grupių maisto pasiūlą parduotuvėse ar maitinimosi įstaigose. Tai taip pat keičia muzikos bei mados skonius.
Vakarų valstybėse populiarėja musulmoniški maisto patiekalai, maitinimosi kultūros susilieja. Vakarų vartotojai pamėgo aštresnius ir egzotiškesnius maisto patiekalus.
Tuo pat metu kompanijos kuria produktus, skirtus etninių grupių pirkėjams. Pavyzdžiui, keičiamas produktų įpakavimas, o marketinge naudojamos kitos užsienio kalbos.
Kokias galimybes ir iššūkius sukūrė naujųjų technologijų atsiradimas, ypatingai išaugęs išmaniųjų telefonų populiarumas?
Visame pasaulyje vartotojai tampa priklausomi nuo išmaniųjų prietaisų, kurie jiems leidžia atlikti daugiau užduočių bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu.
Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių žmonių savo mobiliaisiais telefonais siunčia ir gauna elektroninius laiškus bent vieną kartą per savaitę, 51 proc. naršo internete, 35 proc. reguliariai lankosi socialiniuose tinklalapiuose ir 35 proc. žaidžia žaidimus.
Mes tai linkę vadinti „mobiliąja izoliacija“. Nors turime daugiau sąveikos su draugais, šeima ir nepažįstamaisiais nei bet kada anksčiau, dabar tai vyksta nuotoliniu būdu, vietoj to, kad būtų bendraujama akis į akį.
Kartu su išmaniųjų prietaisų atėjimu sparčiai išsivystė ir mobilioji prekyba. Vartotojai ne tik perka prekes, paslaugas ar turinį tiesiogiai per savo prietaisus, jie taip pat naudoja QR kodus ir kitas aplikacijas savo pirkimo procese.
Mobiliąją prekybą neseniai smarkiai pakeitė vadinamojo „SoLoMo“ (socialinis, vietovės, mobilus) atsiradimas, kuris žymi socialinių tinklų susijungimą su mobiliaisiais įrenginiais ir vieta paremtomis paslaugomis, tokiomis kaip „Foursquare“ ar „Gowalla“.
Mobilioji izoliacija išliks viena iš pagrindinių tendencijų per ateinančius 5 metus, nes mobiliųjų prietaisų naudojimas vykdant įvairiausias užduotis tampa įgimtu dalyku.
Kokių reikšmingų vartojimo pokyčių galime tikėtis artimiausioje ateityje?
Neaiškios ekonominės perspektyvos kartu su aukštu nedarbo lygiu ir prognozuojamu kainų ir prekių kainų augimu reiškia, kad vartotojai išliks atsargūs ir skirst visą dėmesį, kad jų išleisti pinigai atneštų kuo didesnę naudą.
Skolinimo kriterijai išliks griežti per ateinančius metus, bet matome ženklų, kad stabilizuojasi taupymo normos. Vartojimo kreditų skaičių į priekį turėtų vesti augantys viduriniosios klasės poreikiai besivystančiose rinkose. Užsienio kompanijoms tai suteiks galimybių pasiūlyti platų kreditavimo paslaugų spektrą.
Išsivysčiusiose rinkose tikimasi mažėjančio antsvorį turinčių žmonių skaičiaus, nes vartotojai vis labiau domisi sveika gyvensena,. Vyriausybės, gamintojai ir maisto paslaugų bendrovės padeda vartotojams atsisakyti riebaus ir saldaus maisto.
Negerėjant ekonominėms perspektyvoms vartotojai ir toliau bus linkę aukoti pajamas ir vartojimą, kad pasiektų geresnę gyvenimo kokybę ir įgytų jų gyvenimus praturtinančios patirties. Augant Azijos vartotojų gerovei kartu augs ir specializuotų kelionių poreikis.
Sėkmingiausios kompanijos ateityje bus tos, kurios galės pagerinti savo gamybos procesų ir galutinių produktų etiką, o kartu minimizuotų vartotojų nuostolius, kuriuos jie turės patirti norėdami įsigyti ir naudoti šiuos produktus.
