„Vyraujant šalčiams, vairuotojai gali susidurti su visa „puokšte“ problemų – nuo automobilio atidarymo iki važiavimo sąlygų“, – sako „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros profesorius, dr. Vidas Žuraulis.
Profesoriaus teigimu, netikėtas šaltukas, ypač po drėgnesnių orų, yra prasta žinia laikantiems automobilį lauke arba nešildomoje stoginėje. Kyla nemenka rizika, kad atidaryti transporto priemonės dureles bus ne taip paprasta, kaip visada. Pavyzdžiui, gali prišalti durų sandarinimo gumos ir kiti elementai, priklausomai nuo automobilio modelio, šalčiui gali būti jautresnė automobilio spynelė, rankenėlės ar kiti elementai.
„Nuo tokių problemų galima apsisaugoti specialiomis cheminėmis priemonėmis, kurias reikia panaudoti dar prieš paliekant automobilį šaltyje“, – užsimena V. Žuraulis.
Su kita problema susiduriama norint užvesti automobilį, ypač – su dyzeliniu varikliu. „Jei akumuliatorius ne pirmos jaunystės arba važinėjama trumpesniais atstumais, generatorius nespėja įkrauti akumuliatoriaus iki pakankamo lygio. Kai spusteli šaltukas, klampesnė alyva ir šalčio paveikti besisukantys elementai apsunkina variklio paleidimą“, – nurodo profesorius.
Jo teigimu, nuo sunkaus variklio paleidimo geriausiai apsaugo dar prieš šalčius atliktas akumuliatoriaus įkrovimas išoriniu krovikliu.
Pagalba – išjungus variklį
Prieš šalčius būtina pasirūpinti, kad langų skystis būtų skirtas naudoti žiemą. Mat krentant temperatūrai vasarinis skystis nesipurškia, o dėl užšalimo besiplėsdamas jis gali deformuoti apiplovimo skysčio bakelį ir kitus apiplovimo sistemos elementus. Tad neapdairūs vairuotojai gali susidurti ir su netikėtomis remonto išlaidomis.
Į temperatūros pokyčius gana jautriai reaguoja ir padangų slėgis, todėl atšalus pravartu užsukti į degalinę ir pasitikrinti, ar jis yra pakankamas. Profesorius rekomenduoja prieš žiemą pasikeisti ir valytuvų šluoteles, nes esant žemesnei temperatūrai išryškėja, kad prasčiau valomas priekinis stiklas. Ypač tai matyti tamsoje ar esant įvairaus tipo krituliams.
Taip pat matomumą blogina rasojantys langai. Todėl, anot V. Žuraulio, periodinio automobilio aptarnavimo metu reikia nepamiršti pasikeisti salono oro filtrą, kuris užtikrina geresnę salono oro ventiliaciją. Be to, daugiau drėgmės kaupiasi medžiaginiuose kilimėliuose – prieš žiemą juos geriau pasikeisti į guminius.
Kuomet dėl šalčio nepavyksta užvesti automobilio, pirma kylanti mintis – ieškoti kaimynų pagalbos. Tai, anot profesoriaus, yra galimas sprendimas, tačiau ir šiek tiek rizikingas.
„Šiuolaikiniuose automobiliuose yra daug elektros instaliacijų, valdymo blokų, kurie labai jautrūs įtampos šuoliams. Dėl to svarbu laidus sujungti teisinga tvarka. Rekomenduojama, kad automobilio-donoro variklis įkrovimo metu būtų išjungtas. Tada jo valdymo sistemos neveikia ir užtikrinamas didesnis jų saugumas“, – rekomenduoja ekspertas.
Senesni metodai – vis retesni
Profesoriaus teigimu, senesni metodai – stūmimas ar tempimas – šiais laikais naudojami vis rečiau. Vis daugiau automobilių yra su automatine pavarų dėže, tad toks būdas vis mažiau aktualus.
BTA draudimo statistiniai duomenys rodo, kad sausio pradžioje atšalus orams vairuotojai net keturis kartus dažniau nei gruodį kreipėsi į bendrovę prašydami evakuatoriaus pagalbos. Dažniausios priežastys, dėl kurių reikėjo pagalbos – neužsivedantis variklis, neatrakinamos automobilio durelės, užšalę degalai.
Draudimo bendrovės klientai sausio pradžioje dukart dažniau prašė suteikti jiems pakaitinį automobilį nei gruodžio viduryje, kai dienomis vyravo daugiausiai teigiama temperatūra.
„Prireikus pagalbos kelyje evakuatorius gali ne tik nugabenti neužsivedantį automobilį į autoservisą, bet ir suteikti nuotolinę konsultaciją arba pagalbą atrakinant ar užvedant automobilį vietoje.
Jeigu nėra padėti galinčio kaimyno, atitinkamą draudimo paslaugą užsisakiusiems vairuotojams visuomet gali nemokamai padėti ekspertas“, – sako BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Kaip paleisti variklį?
Kaip užvesti variklį šaltyje? Jeigu akumuliatorius vis dar sugeba sukti variklį, profesorius V. Žuraulis dalijasi patarimu, kaip variklį užvesti efektyviausiai.
„Dyzeliniams varikliams pirmiausiai galima tik įjungti degimą, kad pašiltų variklio kaitinimo žvakės. Po to trumpai, kelias sekundes pasukti variklį, kad išsijudintų visi besisukantys elementai – velenai, stūmoklinė grupė, diržai. Akumuliatorių reikėtų naudoti taupiai, variklį iš jo energijos sukti neilgais intervalais. Bandyti užvedinėti reikėtų tik iš antro, trečio ar net ketvirto karto. Tai ypač aktualu automobiliams su dyzeliniais varikliais. Išmintas sankabos pedalas taip pat sumažins mechaninį pasipriešinimą variklio paleidimo metu“, – rekomenduoja V. Žuraulis.
Esant žemai temperatūrai, jis nepataria agresyviai spausti akceleratoriaus vos užvedus variklį – jis kurį laiką turėtų padirbti laisvomis apsukomis, kad apšiltų sustengę elementai ir būtų pasiekta bent darbinei artima temperatūra.
Problemos – ir elektromobiliams
Elektromobilių naudojimas šaltuoju sezonu vis dar kelia nemažai nerimo, kurį sustiprina istorijos, kad elektromobiliu žiemą nepavyksta nuvažiuoti ilgų atstumų, nes baterija nuo šalčio žaibiškai išsikrauna.
Pavyzdžiui, dažnas elektromobilio vairuotojas nustemba pastebėjęs, kad žiemą elektromobiliu gali nuvažiuoti net iki 40 proc. trumpesnį atstumą, nei šiltuoju metų laiku. Kad taip nenutiktų, svarbu energiją naudoti racionaliai, sumažinti salono šildymą.
„Žiemą elektromobiliu nuvažiuojamas atstumas neišvengiamai sumažėja. Taip yra dėl to, kad dalis elektros energijos iš baterijos konvertuojama į šilumą salonui šildyti. Dalis energijos naudojama baterijai pašildyti, nors ji gerokai mažesnė ir naudojama tik esant neigiamai oro temperatūrai.
Elektros energijos sąnaudų padidėjimą dėl salono šildymo žiemą galima sumažinti, jeigu elektromobilyje įmontuotas šilumos siurblys, kuris elektros energiją į šilumą konvertuoja efektyviau nei standartinis šildymo elementas. Rekomenduojama vengti perjunginėti klimato reguliavimo režimus, dažnai keisti palaikomą temperatūrą ar intensyvumą, nes tai, tikėtina, nesumažins energijos sąnaudų, o salono klimato reguliavimo sistemai dirbant nutrūkstamais režimais energijos gali būti iššvaistyta dar daugiau“, – komentuoja V. Žuraulis.
Jeigu važiuojama be keleivių, pašnekovas patarė atjungti arba sumažinti šildymą automobilio gale, puikus sprendimas – sėdynių ir vairaračio šildymo funkcijos.
Dar vienas patarimas – saloną pašildyti, kol elektromobilis stovi ir yra įkraunamas. Tokiu atveju pradėjus kelionę automobilio salonas jau bus sušildytas, kas aktualu itin žvarbaus klimato sąlygomis, baterijos temperatūra taip pat pasiekusi darbinį lygį, ir energija pradėjus važiuoti bus naudojama tik temperatūrai palaikyti.
Pašnekovas priminė, kad žiemą, kaip ir vasarą, galioja tie patys efektyvaus važiavimo elektromobiliu principai – nepiktnaudžiavimas sparčiu įsibėgėjimu ir ypač – maksimaliu, nors ir leistinu, greičiu.
Kiek įkrauti bateriją?
Neseniai įsigijus elektromobilį, itin svarbu žinoti, kad nereikėtų persistengti ne tik šildant automobilio saloną, bet ir įkraunant transporto priemonės bateriją. Kasdieniam naudojimui reikia įprasti elektromobilio baterijos įkrovą palaikyti 20–80 proc. intervale, t.y. visiškai neįkrauti ir neiškrauti. Ši rekomendacija taikoma tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku.
Vasarą baterijai taip pat „nesveika“ būti visiškai įkrautai, ypač jei aukšta oro temperatūra (daugiau nei 25 laipsniai šilumos) ar kai elektromobilis ilgiau stovi saulės atokaitoje. Žiemą baterijos ilgaamžiškumui pavojingesnis visiškas iškrovimas ir stovėjimas esant žemai temperatūrai.
Pasak V. Žuraulio, paprasčiausia elektromobilių naudotojams įprasti bateriją įkrauti iki 80 proc., tačiau žiemą dėl didesnių energijos sąnaudų rekomenduojama visada pasilikti didesnį baterijos įkrovos rezervą.
„Nepaisant to, kad rekomenduojamas optimalus baterijos lygio naudojimo intervalas susiaurėja, dažnai, bet trumpai įkrauti elektromobilį nėra sveikintina praktika. Žinoma, nieko bloga, jeigu kartais baterija yra visiškai įkraunama, tačiau tą rekomenduojama daryti tik prireikus nuvažiuoti ilgesnius atstumus – suplanavus savaitgalio išvykas ar atostogų keliones“, – apibendrino pašnekovas.
Straipsnio autorius – Adomas Girnius
