Nusipirkus įtartino skonio, kvapo, neįprastos išvaizdos maisto produktus geriausia juos parodyti atsakingiems specialistams. Tik jie nustatys tikrąją prekės vertę ir, jei reikia, nubaus nesąžiningus pardavėjus.
Turguje nusipirkusi apie pusę kilogramo rūkytos mėsos gaminio „Kiaulienos kumpelis“ panevėžietė Danutė Anilionienė netrukus su pirkiniu atkeliavo į „Panevėžio balso“ redakciją. Moteris negalėjo atsistebėti, kodėl parsinešus namo ir prapjovus vientisą, dar nepjaustytą gražiai atrodantį mėsos gabalą iš jo pasipylė skystis.
Kumpis su skylute
„Iš kur kumpelyje gali būti vanduo?“ – svarstė pirkėja ir, pradėjusi atidžiai apžiūrinėti, pastebėjusi įtartiną skylutę – tarsi kas būtų mėsą pradūręs.
Panevėžietės įsitikinimu, taip gamintojai arba pardavėjai prileidžia į mėsos gaminį skysčio, greičiausiai ir su kokiais cheminiais priedais.
„Kad svoris didesnis būtų, išvaizda geresnė“, – į neva mėsoje buvusią skylutę dantų krapštuku badydama spėliojo pirkėja.
Kadangi kasos aparatų turgaus pardavėjai dar neturi, tiksliai žinoti iš tos, kur ji nurodo, ar iš kitos vietos panevėžietė pirko mėsą, neįmanoma. Ar gaminys tikrai pradurtas, kodėl jis yra drėgnas ir kokia iš tikrųjų turi būti jo kokybė, dienraščio korespondentai nustatyti negali – ne specialistai.
Skysčio būti negali
Visų turguose parduodamų maisto produktų kokybę tikrina, baudas nesąžiningiems pardavėjams skiria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus darbuotojai.
Kai skyriaus vedėjui Juozui Sederevičiui perdavėme pirkėjos abejones, jis stebėjosi, kodėl įtartini maisto produktai pirmiausia pasiekia redakciją, o ne Veterinarijos sanitarijos skyrių ar turgaus administraciją.
„Nematęs mėsos gaminio nieko negaliu apie jį pasakyti. Tačiau viena aišku, prapjovus rūkytą mėsą, skystis iš jos jokiais atvejais tekėti negali“, – aiškino veterinarijos specialistas.
Karštai rūkytos mėsos gaminiai yra rūkomi tam skirtose kamerose. Jie yra tiesiog verdami specialiose priemonėse. Kartais, kad gaminys būtų minkštesnis, gamintojai, – tik, aišku, turėdami tam leidimus, – naudoja inžektavimo techniką. Dėl jos gaminys gali būti ir drėgnesnis, bet skystis iš mėsos vis tiek neturi tekėti.
Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas sakė, kad yra tikrinami visi pirkėjų skundai, o maisto saugos reikalavimus pažeidžiantys pardavėjai baudžiami.
Aviena kaip jautiena
„Bet ne visada pirkėjai būna teisūs“, – patikslina J. Sederevičius. Štai neseniai turguje avienos nusipirkęs ir nepigiai už ją mokėjęs pirkėjas įtarė, jog vietoj avienos jam pardavė pigesnės jautienos. Pirkėjas kreipėsi į Veterinarijos sanitarijos skyrių ir šis ėmėsi tyrimo.
„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mėsa vis dėlto tikrai buvo aviena. Šiuo atveju pirkėjas atsiprašė klydęs“.
Kitas pirkėjas skundėsi, kad pardavinėjami pusgaminiai – Kijevo kotletai – neatitinka tikrosios šio produkto recepto sudėties. „Kijevo kotletai – tai vištienos krūtinėlė su įdaru“, – tikino pirkėjas. Tačiau tikrintojai gamintojų nebaudė, mat pusgaminiai buvo pagaminti iš smulkintos vištienos. Tokia galimybė recepte leidžiama.
Kartais pirkėjų skundai pasitvirtina, ypač jeigu pardavėjas bando parduoti produktus pasibaigus jų realizavimo terminams. „Tokius pardavėjus baudžiame“, – sako J. Sederevičius.
Didelių kiekių pasenusių produktų tikrintojai neranda – po vieną du kilogramus.
„Štai neseniai, patikrinę pirkėjo skundą, pas pardavėją radome pusantro kilogramo mėsos gaminių, kurių pasibaigęs realizacijos terminas. Žmogus aiškinosi, jog buvo pasidėjęs šią mėsą vežti namo, ja neprekiavo. Tačiau vis tiek nubaudėme – negalima prekybos vietoje laikyti pasenusių produktų“, – sakė Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas.
Jis dar kartą primena visiems pirkėjams, kad kaip ir parduotuvėse, taip ir turguose reikia būti atidiems. Prie kiekvieno gaminio privalo būti ir yra etiketė su nurodytais produkto gamintojais, produkto galiojimo laiku. Žmonėms reikėtų žiūrėti ne tik į kainą, bet ir kitus rodiklius, tuomet nesusipratimų būtų mažiau. Nors pastaruoju metu skundų, pasak J. Sederevičiaus, gaunama nedaug, pernai per visus metus dėl prekybos turguose Veterinarijos sanitarijos skyrius gavo 10–15 skundų.
Nedaug pirkėjų skundų gauna ir centrinio turgaus administracija. „Išklausome kiekvieną pirkėją ir narpliojame tol, kol randame siūlo galą. Administracijoje yra skundų registravimo knyga, kiekvienas įsigijęs įtartiną produktą gali ateiti išsiaiškinti“, – sako bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė. Šiemet į centrinio turgaus administraciją su skundais buvo užsukę trys pirkėjai.
Direktorė teigia, kad pirmiausia administracijos darbuotojai patys apžiūri prekę, o jeigu reikia, kreipiasi į veterinarus, veža tirti, kartu su pirkėju eina aiškintis pas pardavėjus.
Kartais nustatoma ir pačių pirkėjų kaltė, pavyzdžiui, laikė produktą tris dienas nežinoma kokiomis sąlygomis ir tik tada atnešė parodyti kaip sugedusį. Už gamintojų klaidas, pavyzdžiui, dešroje rastą siūlą, pardavėjai neatsako.
-Vitalija Jalianiauskienė
Panevėžio balsas
