Didžiausias valymo paslaugų įmonės savininko rūpestis šiuo metu - rasti dirbti norinčių žmonių, rašo „Lietuvos žinios“.
Panevėžio verslininkas Algirdas Daujotas priverstas pripažinti paradoksalią verslo situaciją: auganti rinka ir didėjanti jo privačios įmonės teikiamų paslaugų paklausa džiugina, bet nelabai - darbo rinkos situacija stabdo verslo augimą lyg ankšti neįveikiami šarvai.
Kasmet vis daugiau įmonių ir individualių namų savininkų užsisako valymo paslaugas, tačiau jas teikiančios įmonės savininkas A.Daujotas teigia, kad pastaraisiais metais tapo vis sunkiau rasti valytojų, gerai atliekančių savo darbą. Plečiamos paslaugos „Altadai“ pridarytų nemažai papildomų rūpesčių, susijusiu su žmogiškuoju faktoriumi. Dėl šios priežasties valymo paslaugų verslo ėmęsis vyriškis aptarnauja tik Panevėžio užsakovus.
Įkvėpė Vakarų pavyzdys
Inžinieriaus chemiko diplomą įgijęs, pagal specialybę Panevėžio kineskopų įmonėje „Ekranas“ dirbęs A.Daujotas teikti valymo paslaugas nusprendė kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Susidomėti valymo paslaugų verslu ji paskatino ir turima specialybė, ir išgirsta žinia, kad tokios paslaugos itin populiarios išsivysčiusiose Vakarų šalyse.
„Kaip tik tada Panevėžyje pradėjo kurtis įvairūs bankai, biurų statiniai su didžiuliais stikliniais langais, imti statyti didieji prekybos centrai. Neabejoju, kad ir jie sprendė dilemą: ar geriau patiems įdarbinti valytojus, ar pirkti valymo paslaugas? Tačiau įdarbinus valytojus, reikia priimti ir žmogų, kuris atsakytų už šį darbą. Be to, dabar jau nebevaloma į rankas pasiėmus drėgną skudurėlį, o dirbama su įvairia sudėtinga, ganėtinai brangia technika. Vadinasi, reikia ir šios technikos prižiūrėtojų. Ko gero, suskaičiavus išlaidas paaiškėja, kad pigiau yra pirkti valymo paslaugas, o taip daugelis įmonių ir daro“, - LŽ sakė A.Daujotas.
„Altada“, anot A.Daujoto, valo ne tik įstaigas ar prekybos centrus, bet ir tvarko jų teritoriją, po remonto išvalo butus ir namus.
Kaip vieną netradicinių užsakymų verslininkas prisiminė prašymą išvalyti suodžiais aprūkusią virtuvę, kad ją būtų galima remontuoti. Kito netradicinio prašymo - iškuopti mirusio žmogaus namus, buvo atsisakyta.
Investicijos – minimalios
A.Daujotas pabrėžia, kad pradėti verslą didelių investicijų nereikėjo. Anot jo, prieš dešimtmetį, kol valymo paslaugas teikiančių įmonių mūsų šalyje buvo palyginti nedaug, valymo medžiagų tiekėjai jas teikė lengvatinėmis sąlygomis, be išankstinio apmokėjimo. O ir žmonių A.Daujoto įmonėje tuomet dirbo vos keli, kai dabar triūsia daugiau nei dvidešimties darbuotojų kolektyvas.
Prisimindamas dešimtmečio įvykius A.Daujotas sako, kad iš pradžių savo įmonėje priimdavęs žmones, turinčius rekomendacijas. Yra tekę ieškoti valytojos, kuri mokėtų anglų kalbą ir galėtų susišnekėti su užsieniečiu valomos įmonės vadybininku. Tačiau atsidarius vartams į Vakarus, situacija pakito visu šimtu procentų.
„Per įmonės gyvavimo metus buvome įdarbinę bemaž pusantro šimto žmonių. Deja, netrukus paaiškėdavo, kad dėl vienų ar kitų priežasčių jie negali būti valytojai. Ypač sunku priversti gerai dirbti tuos, kuriems dar nėra 25-erių“, - dalijosi apmaudu įmonės savininkas.
Norėtų valstybės paramos
Nepaisant to, kad dirbti prisiverčia ne visi, darbdavys yra įpareigotas jiems mokėti valstybės nustatytą uždarbio minimumą. „Bėda ta, kad apie keliamą „minimumą“ mes paprastai sužinome ne anksčiau kaip prieš mėnesį. Pavyzdžiui, nuo šių metų sausio minimalus atlygis pakilo. Mes apie šį pakėlimą sužinojome gal prieš pusę mėnesio ir tai mums sukėlė didžiulį rūpestį, iš kur paimti keliamiems atlyginimams reikalingų pinigų? Lėšų iš kitur negauname - turime branginti teikiamas paslaugas. Todėl tokiais atvejais pasiskaičiuoji, kad pelno gauti nebepavyksta“, - mintis išsakė A.Daujotas.
Pasak verslininko, nėra ko slėpti, kad valytojo darbas nėra prestižinis, tai jais paprastai įsidarbina menkiausios kvalifikacijos žmonės. „Dirbti šį darbą galėtume įdarbinti žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią. Tačiau tai daryti mums nuostolinga, nes turintieji sveikatos problemų dažniausiai padaro mažiau nei sveikieji, o mokėti jiems privalome tiek pat, kiek ir sveikiems žmonėms. Tad šiuo atveju mums turėtų talkinti valstybė, pati ėmusis dirbantiems neįgaliesiems mokėti dalį atlyginimo“, - svarstė A.Daujotas.
Daiva Baronienė
