Vakarų Europoje paplitusi viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo praktika Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Valstybės ir verslo įmonėms sklandžiai dirbti kartu kol kas trukdo biurokratinės kliūtys ir prastas tokios partnerystės įvaizdis.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) sparčiai populiarėja Europos Sąjungoje (ES). Per pastarąjį dvidešimtmetį ES buvo sudaryta apytiksliai 1 400 VPSP sandorių, kurių vertė siekia apie 260 milijardų eurų (897 mlrd. litų). VPSP pavyzdžių ypač daug Vakarų Europoje, kur vykdoma įvairių viešosios ir privačios partnerystės projektų, nuo vaikų darželių iki oro uostų statybos.
Patirtis skurdi
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, VPSP patirtis kol kas skurdoka – pernai buvo baigtas pirmasis toks projektas statant Balsių mokyklą. Vis dėlto panašu, kad tokio pobūdžio projektai pradeda įgauti pagreitį ir mūsų šalyje – Palangos aplinkkelio pirkimo procedūros artėja į pabaigą, VPSP pagalba norima daryti ir Lukiškių kalėjimo pertvarką – jau įvykdyta kvalifikacinė atranka.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus nuomone, kol kas Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse toks bendradarbiavimas nėra populiarus dėl paprastos priežasties – Sovietų Sąjungos laikais išvis nebūta privačios nuosavybės, todėl tokie santykiai negalėjo formuotis.
„Tokios partnerystės nauda – viešasis sektorius gauna objektą iškart, jam nereikia laukti, kol biudžete atsiras pinigų. Be to, jis gauna to objekto priežiūrą, investuotojas pastato ne tik objektą, bet po to dar kurį laiką jį prižiūri“, – sakė V. Sutkus.
Pasak pašnekovo, iki šiol konservatorių vyriausybė svariai prisidėjo prie tokios partnerystės plėtros, tačiau derybos su valdžia esą buvo sunkios – politikams reikia daug laiko perprasti, kaip tokie projektai vyksta.
Atėjus naujajai vyriausybei VPSP plėtra gali prislopti – mat visuomet nauja valdžia į senosios darbus žiūri kritiškai. Tačiau ilgainiui jų turėtų daugėti.
Lietuvoje pirmojo VPSP projekto Balsių mokyklos statybas organizavo bendrovės „Merko statyba“ ir „E.L.L. Kinnisvara AS“. Pagal sutartį valstybė šį objektą turi išpirkti per 25 metus kasmet sumokėdama 6,5 mln. litų.
„Balsių mokyklos SPV“ direktorius Kęstutis Gocentas prisiminė, kad atrankos konkurse koją sklandžiam darbui kirto biurokratinės kliūtys.
„Dalyvaudami konkurse susidūrėme su nemažai teisinių, taip pat projektą liečiančių finansinių klausimų, neapibrėžtumų ir situacijų, kurių reglamentavimo nebuvo ar jis buvo nepakankamas, – sakė pašnekovas. – O vykdant projektą ypatingų kliūčių nebuvo.“
Esą konkurso metu tiek savivaldybės parengtam techniniam projektui, tiek sutarčiai bendrovė teikė nemažai pasiūlymų, kurių tikslas buvo atpiginti statybą ir vėlesnes tvarkymo sąnaudas, tačiau dėl įvairių priežasčių sutarties pakeitimai buvo minimalūs, o techninio projekto optimizacijos nesvarstytos.
Nenori gadinti įvaizdžio
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas taip pat aiškino, kad dažnas trukdys sklandžiai VPSP plėtrai yra sudėtingas reglamentavimas: esą užsienyje valdžios ir verslo santykius reglamentuoja civilinis kodeksas, o Lietuvoje, jei vienas iš dviejų partnerių yra valstybė, galioja atskiri teisės aktai.
Pašnekovas pridūrė, kad VPSP Lietuvoje trukdo ir susiformavusi neigiama verslo nuostata tokios partnerystės atžvilgiu. „Tokios partnerystės formos įvaizdis Lietuvoje yra sugadintas, ypač po „Rubikon“ istorijų verslininkai ne visada linkę žiūrėti palankiai, nes baiminasi priešiškos visuomenės reakcijos“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu organizuojami projektai, pateikiami kaip VPSP pavyzdžiai, dar nėra tokie kaip Vakaruose – kai Lietuvoje kalbama apie privataus sektoriaus partnerystę, omenyje pirmiausia turimas lizingas. „VPSP yra, kai verslas perima iš valstybės dalį funkcijų už savo pinigus ir paskui iš to verslo jam atsiperka. Paprastas pavyzdys – tiesiamas privatus kelias ir verslininkas susirenka pinigus iš važiuojančiųjų tuo keliu, o pas mus valstybė iš verslininko perka darbus ir po tam tikro laiko jam sumoka labai daug.“ Esą panaši situacija yra ir su Balsių mokykla – šios mokyklos kaina valstybei kainavo tris kartus daugiau nei tokiu atveju, jei projektą būtų stačiusi valstybė.
Tiesa, S. Besagirskas pridūrė, kad bendrai VPSP santykiai yra sveikintini ir jie gali būti pelningi verslui, tačiau Lietuvoje tokie santykiai dar nėra tokie pat kaip užsienyje.
Kritikuoja iš nežinojimo
Vis dėlto Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Dalia Budrienė nesutiko, kad Lietuvoje vykdomi VPSP projektai skiriasi nuo plėtojamų Vakarų Europoje – mat su viešuoju sektoriumi bendradarbiaujančios privačios įmonės įsipareigoja ne tik prisidėti prie tokių visuomeninių projektų finansavimo, bet ir kurį laiką juos prižiūrėti.
O kalbos, kad Balsių mokyklos projektas buvo per brangus, neva kyla iš nežinojimo. „Lyginti projekto kainą galima būtų tik tuomet, jei žinotume, kiek projektas kainavo valstybei, o dabar tokių duomenų nėra, – aiškino pašnekovė. – Kaip įvertinti ir tai, kad buvo visiškai naujas projektas ir bendrovė Vilniaus savivaldybei paskolino pinigų 25 metams? Tai normalus ekonomikos dėsnis ir kalbėti apie projekto brangumą yra neteisinga.“
Kalbėdama apie galimus biurokratinius trikdžius plėtoti tokius projektus D. Budrienė sakė, kad dažniausiai tik pradėjus juos įgyvendinti pastebima, kokių teisinių pakeitimų galima padaryti. O pirmieji pokyčiai jau pradėti.
„Tam reikalui mes vykdome teisinės aplinkos įvertinimo pirkimą, tikimės užsienio dalyvavimo, patyrusių šalių, kurios pasakytų, kokius teisės aktus turime pakeisti“, – sakė pašnekovė.
Pasak D. Budrienės, šiuo metu jau vykdoma atranka Lukiškių kalėjimui iškeldinti, ieškomas investuotojas ir Vilniaus miesto apšvietimo projektui. Pastarojo sėkmės atveju Vilniaus pavyzdžiu greičiausiai pasektų ir kitų Lietuvos miestų savivaldybės.
Faktai: Viešojo ir privataus sektorių partnerystė
Nuo 1996 m., kai VPSP buvo įteisinta kaip viena iš bendradarbiavimo formų, Lietuvoje pasirašyta daugiau nei 40 tokio tipo sutarčių
Per du pastaruosius dešimtmečius visoje ES buvo sudaryta daugiau nei 1 400 VPSP sandorių, kurių vertė siekia apie 260 milijardų eurų (897 mln. litų)
Lietuvoje pirmojo VPSP projekto Balsių mokyklos statybas organizavo bendrovės „Merko statyba“ ir „E.L.L. Kinnisvara AS“. Pagal sutartį valstybė turės objektą išpirkti per 25 metus kasmet sumokėdama 6,5 mln. litų
Paulius GRINKEVIČIUS
