Net Sveikatos apsaugos ministerija, atsakanti, kad visi gyventojai būtų tinkamai apdrausti valstybės ir tas draudimas apimtų jiems būtinas paslaugas, renkasi privatų sveikatos draudimą ir naudodamiesi juo lankosi privačiose gydymo įstaigose.
SAM neužtenka jos pačios valdomo PSD
Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
Tuo metu, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus, jos veiklos tikslai, be kita ko, yra formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje taip pat privalomojo sveikatos draudimo (PSD) srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.
Tačiau, ką apie šių tikslų įgyvendinimą sako faktas, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojai už mokesčių mokėtojų pinigus draudžiami privačiu sveikatos draudimu ir naudojasi privačių gydymo įstaigų paslaugomis?
Per šiuos metus ministerija tam išleis iki 88 tūkst. eurų jūsų visų pinigų. Ir ji tokia – ne viena.
Tokį patį „pasitikėjimą“ PSD, jo teikiama apsauga rodo ir Aplinkos ministerija (privačiam draudimui šiemet išleis iki 111,6 tūkst. eurų), Ekonomikos ir inovacijų ministerija (104 tūkst. eurų), Kultūros ministerija (50 tūkst. eurų), Susisiekimo ministerija (90 tūkst. eurų), Teisingumo ministerija (69,7 tūkst. eurų).
Netgi Vyriausybės kanceliarija yra nusprendusi, kad jos darbuotojams PSD neužtenka, tad privačiam draudimui ir jo teikiamomis naudomis privačiose gydymo įstaigose reikia išleisti 57 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų.
Kitos ministerijos, taip pat Seimo, Prezidento kanceliarija mokesčių mokėtojų pinigų tam bent kol kas neskiria.
Nepasitikėjimas valstybės paslaugomis – motyvavimo priemonė
Valstybės sveikatos priežiūros politikos srityje dirbantis ir aukštas pareigas užimantis valdininkas, prašęs neatskleisti tapatybės, naujienų portalui tv3.lt sakė, kad tokia politika yra mažų mažiausiai keista.
„Tai, kad SAM ir kitos ministerijos naudojasi privačiu sveikatos draudimu, labai gerai parodo, ką jos galvoja apie pacientų eiles pas gydytojus, valstybinių gydymo įstaigų paslaugų kokybę ir kaip visa tai rūpi valstybei.
Jeigu pats SAM ir kitos valstybės institucijos turi papildomus sveikatos draudimus savo darbuotojams, tai reiškia, kad visiškai nepasitiki valstybine sistema, už kurią atsako, nesistengia jos gerinti, o patys eina su draudimu į privatų sektorių. Taip valstybinį sveikatos draudimą palikdami pensininkams ir neturtingiems gyventojams. SAM pasirinkimas apdrausti darbuotojus privačiu sveikatos draudimu mane šokiravo“, – pripažino pašnekovas.
Anot jo, SAM gali tai vadinti darbuotojų motyvavimo priemone (tiesa, už mokesčių mokėtojų pinigus).
„Ir kaip su motyvavimo priemone viskas tarsi būtų gerai. Tačiau tai reiškia, kad SAM iš esmės pripažįsta, kad dabartinei sistemai neturi vaistų“, – sakė naujienų portalo tv3.lt skaitytojas.
Konkuruoja su kitais darbdaviais
SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis neatsakė į klausimus, ar privatus sveikatos draudimas ministerijos darbuotojams reiškia, kad jie nepasitiki PSD, už kurį patys atsako.
Jis taip pat neatsakė, kodėl ministerijos darbuotojams nepakanka PSD teikiamų paslaugų ir ar prideda pasitikėjimo sistema toks SAM žingsnis.
„Skatinamųjų priemonių tikslas yra pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus, kurti patrauklias darbo sąlygas ir motyvuoti darbuotojus labiau įsitraukti į ministerijos veiklą, visiškai save realizuoti“, – komentavo patarėjas.
Pasak jo, pasitarus su darbuotojais, kokios skatinamosios priemonės juos labiau motyvuotų, ministerija pradėjo taikyti lankstesnį darbo grafiką, skirti daugiau dėmesio darbuotojų profesiniam tobulėjimui, labiau įtraukė darbuotojus į sprendimų priėmimą.
„Kaip vieną iš darbuotojų pasiūlytų skatinamųjų priemonių nuspręsta metams išbandyti papildomą sveikatos draudimą. Metų pabaigoje, įvertinus šios priemonės poveikį darbuotojų pritraukimui ir išlaikymui, bus sprendžiama dėl jos tolesnio tikslingumo“, – informavo J. Gališanskis.
Jis priminė, kad įstatyme yra įtvirtintas privalomasis ir papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas.
Esą visos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSD fondo lėšomis, o kitos gali būti apmokamos papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis.
„Papildomąjį sveikatos draudimą ir kitas skatinimo priemones šiandienos darbdaviai dažnai taiko siekdami kurti patrauklias darbo sąlygas. Viešajam sektoriui konkuruojant su privačiuoju dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, valstybės įstaigos taip pat turi galvoti apie papildomas skatinamąsias priemones, o ne vien apie darbo užmokestį“, – nurodė patarėjas.
