Apie tai, ar kitąmet didės mokesčiai ir iš kur paimsime daugiau pinigų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Girdim įvairių kalbų apie tai, į kokias sritis bus galima taikytis, kai kalbame apie mokesčius. Dabar išgirdome, kad galbūt ir nebus didelių reformų, bet nekilnojamo turto mokestis yra minimas kaip viena iš mažiausiai žalingų priemonių, kuri galėtų padėti surinkti daugiau pinigų į biudžetą. Ar sutiktumėte, kad turto apmokestinimas yra mažiausiai žalos darantis mokestis?
I. Genytė-Pikčienė: Norėčiau atsitraukti vienu žingsniu atgal, nes vistik reikėtų nepradėti šito žaidimo nuo tarifų, o pagalvoti, kokiem tikslam ir kokiomis priemonėmis turėtų būti užtikrintas fiskalinės drausmės tikslas ir pasiekti kiti tikslai. Iš vienos pusės girdime, kad viešiems aruodams trūksta pinigų ir užsimenama apie mokesčių reformos aspektus, iš kitos pusės matome ambicijas atidaryti dar porą naujų ministerijų, kas keistai atrodo dabartinių biurokratinių skandalų kontekste.
Ir taip reguliavimo, institucijų, kurios kontroliuoja, biurokratinių pančių, su kuriais turi taikstytis verslo įmonės, yra apstu. Galbūt čia būtų erdvės ieškoti sinergijų ir galimybių šiek tiek daugiau sutaupyti. Mano akimis, naujos kadencijos vyriausybei reikėtų susitelkti ne tiek ties papildomų pajamų šaltinių paieška, kiek pradėti nuo sprendimų, kaip efektyviau panaudoti išlaidas, nes tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. <…>
Kaip jūs galvojat, ar mokesčių sistema Lietuvoje yra gera, ar ją reikia patobulinti?
A. Butkevičius: Mokesčiai yra neišvengiamas dalykas, bet labai nepopuliarus klausimas, nes visuomenė labai jautriai reaguoja. Pirmiausia noriu pasakyti dėl nekilnojamo turto įstatymo projekto, kuris buvo pateiktas Seimui, jis buvo kritikuotas ne vien politikų, kurie gilinosi, bet ir Lietuvos banko, kitų nepriklausomų ekspertų kaip socialiai neteisingas. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje turint 60 kv. m. ploto butą dabar moka apie 150 eurų per metus, tai pagal tą įstatymo projektą būtų mokėję kažkur 72 eurus. <...>
Dėl nekilnojamo turto mokesčio įstatymo artimiausiu metu tikrai bus stipresnė diskusija. Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, kur kalbama apie progresinę sistemą, sakyčiau, kad reikalinga padaryt savianalizę. <...> Manau, kad mes turim kitų rezervų. Visai nesena EBPO analizė parodė, kad ES šalyse vidutiniškai biurokratinis aparatas sudaro 17–18 proc., o Lietuvoje dabar yra apie 26 proc. O dar, jeigu 2 ministerijas kursim... Kaip tik Lietuvoje reikia mažinti biurokratinį aparatą. <...>
Kalbant apie kitų metų biudžetą, iš prezidento girdėjome, kad išlaidos gynybai turėtų augti, tai yra egzistenciškai svarbu. Iš ko mes galėtume finansuoti tuos papildomus poreikius gynybai?
A. Butkevičius: <...> Manau, kad premjero ir prezidento iniciatyva turėtų būti įtikinti Europos Komisiją, kad Europos Sąjungoj kurtųsi gynybos fondas. Arba tiesiog išskirtų, kad tai sumai, [skiriama gynybai], nebūtų skaičiuojamas finansinis deficitas. Vien be tų papildomų finansavimų gynybai, 2027 m. mes turėsim apie 50 proc. skolos, lyginant su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP). Jeigu dar labiau padidinsi, klausimas, ar kas padės tas skolas padengt. Vien skolos aptarnavimo išlaidos 2027 m. sudarys 1,2 mlrd. eurų, kai 2024 m. dar sudarė 40 mln. Tai žiūrėkim, kaip sparčiai auga skolų refinansavimas ir palūkanų dengimas. <...>
I. Genytė-Pikčienė: Noriu pareplikuoti į gynybos fondo ir gynybos prioriteto klausimą, nes tai šiuo metu yra pagrindinis mūsų konkurencingumo laiptelis. Mes turime nueiti ne vieną papildomą mylią, kad užsienio investuotojai tikėtų, jog čia yra saugi šalis investuoti. Mes turime, nelaukdami Europos Sąjungos, nelaukdami NATO pabaksnojimų į nugarą, proaktyviai imtis daugybės iniciatyvų tam, kad pasiektume gerokai aukštesnius procentus nuo BVP išlaidų gynybai.
Tik tokiais signalais, tik tokiais proaktyviais veiksmais ir pavyzdžiu NATO partneriams mes galime įtikinti tiek užsienio investuotojus, tiek vietos verslus, kad čia yra saugu, kad mes galime apsiginti. Turime bent jau kitų prioritetų sąskaita atrasti galimybių didinti išlaidas gynybai ir jas taikliai panaudoti, kad sukurtume saugumo, atgrasymo buferį. <…>
Visą pokalbį rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
