Pastaruoju metu gimė net keletas iniciatyvų, kaip pakeisti antrosios pakopos pensijų fondų veiklą. Įstatymų pataisomis siūloma apkarpyti konservatyvių pensijų fondų mokesčius ar net visai juos panaikinti, jei fondas neuždirba pelno, rašo „Vakarų ekspresas“.
Pensijų fondus valdančių bankų atstovai neigiamai vertina valdžios iniciatyvas ir teigia, jog pati rinka viską gali sėkmingai sureguliuoti. Tuo metu Vertybinių popierių komisijos specialistai pritaria mokesčių mažinimui.
Žinia, Vyriausybė jau pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, jog atskaitymai iš konservatyvių pensijų fondų negalės viršyti 0,5 proc. nuo dalyvio sąskaitoje paskaičiuotų metinių lėšų ir ne daugiau kaip 1 proc. nuo įmokėtų įmokų. Šiuo metu atskaitymai nuo sukauptų lėšų per metus gali siekti iki 1 proc. ir iki 10 proc. nuo visų įmokų.
Nepaisant to, praėjusį penktadienį klaipėdietė Seimo narė Aldona Staponkienė parlamente įregistravo Pensijų kaupimo įstatymo pataisos projektą, numatantį, kad atskaitymai pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik konservatyviam pensijų fondui veikiant pelningai.
Seimo narė tikina, kad parengti tokią įstatymo pataisą ją paskatino žinios apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus. Esą dalis gyventojų, nutarusių kaupti lėšas antrosios pakopos konservatyviuose pensijų fonduose, išėję į pensiją gauna mažesnes išmokas nei būtų sulaukę iš valstybės, nes grynoji investicijų grąža buvo neigiama. Pensijų reformos dalyviai esą ne tik nieko neuždirbo iš investicijų, bet sukaupė netgi mažesnę sumą, negu į fondą buvo įmokėta pinigų. Parlamentarė yra įsitikinusi, kad neigiamą fondo grąžą lemia dideli administravimo mokesčiai.
R. Staponkienė akcentuoja, kad Lenkijoje, kur yra apie 13 mln. pensijas fonduose kaupiančių asmenų, veikia tik 15 pensijų kaupimo bendrovių, o Lietuvoje (apie 900 tūkst. pensijų kaupiančių žmonių) yra net dešimt bendrovių. "Tokį proporcingai mažą pensijų kaupimo bendrovių skaičių Lenkijoje lėmė maži pensijų fondo administravimo mokesčiai, kurie sumažino jų pelningumą ir tuo pačių sustiprino pensijų kaupimo dalyvių finansinę poziciją", - rašoma išplatintame Seimo narės pranešime.
Finansų analitikų asociacijos duomenimis, tarp konservatyvių II pakopos pensijų fondų, investuojančių į vyriausybines obligacijas, didžiausia metinė grąža pernai siekė 2,89 proc. Iš viso visuose antros pakopos pensijų fonduose pernai metų gale jau buvo sukaupta 1,686 mlrd. litų.
"Viską padarytų konkurencija"
UAB "DnB NORD investicijų valdymas" generalinio direktoriaus pavaduotoja Loreta ŽEBRAUSKIENĖ:
"Naujausioji siūloma įstatymo pataisa būtų radikalus sąlygų pakeitimas dar gana jaunam verslui, atsiradusiam 2003 metais. Ji sudarytų didžiulių sunkumų. Ko gero, iškiltų ir techninių problemų įgyvendinant tokias įstatymo nuostatas, nes pradiniai mokesčiai imami iškart tik įnešus įmoką, metinis mokestis skaičiuojamas kasdien.
Vyriausybės palaiminta pataisa, numatanti mokesčių mažinimą, yra kišimasis į verslą. Mokesčių mažėjimą lemia pakankamai didelė konkurencija - netrūksta nei fondų, nei jų valdytojų. Ateityje didėjant fondų vertei mokesčiai dar labiau mažės natūraliu būdu."
"Mažinti reikia"
Vertybinių popierių komisijos narys Leonidas JELENSKIS:
"Seimo narės Aldonos Staponkienės pataisa atrodo neišbaigta ir iki galo nėra aiški. Neaišku, kas konkrečiai turima omenyje, kalbant apie pensijų fondų metinį pelną. Nuo ko ir kaip jis būtų skaičiuojamas? Be to, atrodo, kad šioje pataisoje nėra atsižvelgta į jau anksčiau siūlytas ir Vyriausybės patvirtintas pataisas, kuriomis numatoma mažinti konservatyvių pensijų fondų mokesčius. Pastarajai pataisai komisija pritaria, nes ji suteiks galimybę tokių pensijų fondų dalyviams sukaupti daugiau pinigų. Be to, obligaciniai fondai, kurie iš esmės yra tapatūs konservatyviems pensijų fondams, taiko pusantro ar du kartus mažesnius atskaitymus nei konservatyvieji pensijų fondai."
Martynas Vainorius
