Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, LJL į aukštą bankroto rizikos grupę buvo įtraukta 2013 metais. Vis dėlto bankrotas paskelbtas tik šį gruodį. Iki tol bendrovei skirta apie 15 mln. eurų paskolos iš SEB bei 3,5 mln. eurų paskola iš valstybės kontroliuojamų bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Smiltynės perkėla“.
LJL vadovas Sigitas Dobilinskas teigia, kad apyvartinių lėšų trūkumas tęsiasi jau kelis metus dėl blogos rinkos, tačiau kaltę įžvelgia buvusioje administracijoje. „Jau kelis metus buvo imamos į priekį prekės, nemokami atlyginimai tikintis, kad kažkas duos, vietoj to, kad būtų sprendžiami klausimai su banku ir kreditavimu.
Juk buvo galima paskaičiuoti, kad įmonė visą laiką generuos nuostolius ir vieną kartą bus galas. Čia turėjo būti kita vadyba, už kurią atsakingas administracijos vadovas“, – pasakoja S. Dobilinskas.
Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad kaltę prisiimti turi dabartinė Susisiekimo ministerija. Politikas teigia, kad jei kurį laiką stebima ir matoma, kad įmonės duomenys smunka, jie turi galimybę ją parduoti ir uždirbti, kol ši dar nėra visiškai praskolinta.
„Atsakinga yra valdyba ir vadovas, kurie nesugeba atsakingai vykdyti įmonės, o už valdybos sudarymą atsakingas ministras, tai ministro atsakomybė yra labai didelė. Jei mato, kad rinkos situacija bloga, tada reikia laikų priimti sprendimus kol galima iš įmonės uždirbti, o ne rodyti vienas į kitą pirštu ir kaltinti“, – teigia E. Masiulis.
Sprendimai turi būti palankūs darbuotojams
Liberalas E. Masiulis sako, kad bet koks valstybės turtas ar įmonė, kuri priklauso valstybei turi būti valdomi taip, kad neštų pelną, o ne būtų dotuojami. Politikas neatmeta galimybės, kad LJL pardavimas privatiems asmenims galėtų atnešti naudą.
„Suradus patirties turintį investuotoją su kuriuo būtų galima kartu vystyti verslą, akcijų vertė galėtų išaugti. Vietoj to turto, kuris būtų sunykęs ir per bankroto procedūras praleistas bei tik išmokėti žmonėms atlyginimai, būtų galimybė vėl įmonę padaryti vertinga ir išsaugoti žmonių darbus“, – sako politikas.
Ekonomistas Gitanas Nausėda komentuodamas situaciją, taip pat atkreipia dėmesį į žmonių darbus. Aptardamas pastaruosius skolinimo veiksmus LJL teigia, kad šie sprendimai buvo nulemti būtent dėl darbuotojų bei laivų, įstrigusių kitų šalių uostuose, tačiau pabrėžia, kad ypač svarbus klausimas yra valstybinių įmonių reforma.
„Šiuo atveju eina kalba apie darbo vietas, bet manau, kad valstybinių įmonių reforma yra labai svarbus mūsų ekonominės politikos klausimas. Pastarųjų metų sprendimai buvo nukreipti į tai, kad reikia didinti valstybinį įmonės efektyvumą“, – sako ekonomistas. Šiuo metu LJL dirba apie 200 žmonių.
LJL reikšmė Lietuvai
LJL siūlė tokias paslaugas kaip, birių generalinių krovinių, miško produkcijos bei konteinerių pervežimą. G. Nausėda mano, kad LJL nėra absoliučiai strateginė Lietuvos ūkio šaka, nes Lietuvoje yra daugybė kitų sektorių, kurie dirba panašiame versle.
„Yra uosto paslaugos, transporto struktūra, kurios tikrai yra natūralios jūrinei valstybei ir be jų būtų sunku. Ar tokia ūkio šaka kaip LJL yra būtina ir ar be to mūsų nacionalinė ekonomika negali egzistuoti, drįsčiau kelti atvirą klausimą“, – sako ekonomistas.
Pasak G. Nausėdos, Lietuvos ekonomika dėl šios įmonės neturėtų pakeisti savo profilio ir atrodyti kitaip. 2014 m. 56,66 % akcijų valdė LR susisiekimo ministerija, vėliau jos perduotos „Lietuvos geležinkeliams“. Dėl bankroto iškėlimo LJL vadovas S. Dobilinskas kreipėsi praeitą penktadienį.
