Valdžia, gelbėdama krovinių vežėjus, užrideno naštą ant kitų vairuotojų pečių. Sumažinus dyzelinių degalų akcizą, jų kainos krito. Benzino kainos liko aukštybėse ir benzininių automobilių vairuotojai priversti pirkti itin brangius degalus - jiems taikomas akcizas viršija ES reikalavimus.
Nuo šių metų pradžios padidinus dyzelino akcizą, Lietuvoje drastiškai krito šių degalų pardavimas, todėl liepą Vyriausybė buvo priversta sutikti mažinti akcizo tarifą dyzelinui, kurį naudoja daugumos įmonių automobiliai ir krovinių vežėjai. Seime paskubomis priimta įstatymo pataisa, pagal kurią gazolių akcizo tarifas sumažintas nuo 1140 iki 947 litų už 1000 litrų produkto, įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 dienos.
Įmonės ir dyzelinu varomus automobilius vairuojantys gyventojai teigiamai įvertino šį valdžios sprendimą.
Tačiau benzinu varomų automobilių savininkams beliko tik pavydžiai stebėti degalinių švieslentėse išaugusį kainų skirtumą.
Akcizo šuoliai
Vyriausybei sumažinus mokestį už dyzeliną, degalų akcizų dydžiai, o kartu ir kainos drastiškai išsiskyrė.
Naujasis dyzelino akcizas (947 litai už 1000 litrų degalų) yra mažiausias leidžiamas Lietuvai pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvų nustatytą tarifą. Tuo pat metu mūsų šalyje galiojantis benzino akcizas (1500 litų už 1000 litrų benzino) net 21 proc. viršija minimalų ES direktyvų reikalavimą, kuris yra 359 eurai (1240 litų) už 1000 litrų benzino.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius sutiko, kad, sumažinus tik dyzelinių degalų akcizą, o benzino akcizą palikus didelį, susidarė nelygybė tarp paprastų vairuotojų, turinčių benzinu ar dyzelinu varomus automobilius - pirmiesiems tenka didesnė mokesčių našta.
"Siūlėme, kad būtų iš naujo peržiūrėti tiek dyzelinių degalų, tiek ir benzino akcizų dydžiai, tačiau, pasak Vyriausybės atstovų, didžiausią neigiamą įtaką šalies biudžetui darė sumažėjęs dyzelinių degalų vartojimas, o benzino vartojimo nuosmukis šalies biudžetui nebuvo toks ženklus", - teigė jis.
L.Vosylius teigiamai įvertino valdžios sprendimą sumažinti dyzelinių degalų akcizą, nors pavadino jį šiek tiek pavėluotu. "Tikrai buvo teigiamas žingsnis siekiant susigrąžinti tranzitą į Lietuvą, atnaujinti gerokai sumažėjusį dyzelino vartojimą, kuris buvo smukęs beveik 30 procentų", - teigė jis. Specialisto tvirtinimu, sumažinus dyzelino akcizą, degalų prekybininkai Lietuvoje vėl tapo pajėgūs konkuruoti su gretimų šalių įmonėmis.
L.Vosyliaus manymu, padidėjus degalų pardavimui, mažesnis akcizas valstybės biudžetui nepadarys 70 mln. litų nuostolių, kaip buvo apskaičiavę Finansų ministerijos specialistai.
Glumina neaiškumas
Didžiausių šalies degalinių tinklų atstovai kol kas negali tiksliai pasakyti, kiek išaugo dyzelino paklausa per paskutinį mėnesį, tačiau neabejodami tvirtina, kad prekyba atsigauna.
"Daryti apibendrinimus dar ankstoka, tačiau, sumažinus akcizą, dyzelino pardavimas "LUKoil" degalinių tinkle iki šiandien išaugo daugiau kaip 10 proc., o pasienyje su Lenkija esančiose degalinėse per rugpjūtį dyzelino parduota 1,5-2 kartus daugiau", - teigė "LUKoil" vykdomojo direktoriaus pavaduotojas mažmeninei prekybai Aloyzas Andrijauskas.
Pasak jo, šiuo metu, palyginti su paskutinėmis liepos dienomis, dyzelino kaina yra sumažėjusi 15 centų, o tolesni kainų pokyčiai priklausys nuo didmeninių degalų kainų "Mažeikių naftoje".
Specialistas patvirtino esamą kainų nelygybę benzininių ir dyzelinių automobilių savininkams, tačiau jokios išeities pasiūlyti negalėjo. "Šiuo metu iš visų degalų rūšių didžiausias akcizas tenka benzinui, o mažiausias - dyzelinui. Žinoma, būtų idealu, jei visoms degalų rūšims tektų vienodas akcizinis mokestis. Tačiau sprendimo svertai - ne degalų prekybos įmonių rankose", - komentavo A.Andrijauskas.
Degalinių tinklo "Alexela" vykdomasis direktorius Sigitas Sauliūnas kaip didžiausią rinkos trukdį, kenkiantį ir degalų pardavėjams, ir jų vartotojams, nurodė neaiškią Vyriausybės politiką.
"Vieną dieną akcizai pakeliami ir tampame brangiausių degalų šalimi regione, kitą - sumažinami, stengiantis išvengti kritinės situacijos. Akcizai - tai ne oro prognozė, kurią sunku atspėti: yra ES numatyti minimumai ir reikia jų laikytis, atsižvelgiant į šalia esančių valstybių akcizų dydį", - komentavo jis.
Gelbėjimo planas
Iki rugpjūčio 1 dienos dyzelino akcizas taip pat buvo gerokai didesnis, nei ES yra leidusi taikyti Lietuvai, saugodama vairuotojus nuo staigaus kainų kilimo. Mūsų valstybei iki 2013 metų yra suteiktas pereinamasis laikotarpis nustatyti dyzelino akcizo tarifą iki minimalaus ES lygio. Nuo 2008 metų jis privalo būti ne mažesnis kaip 274 eurai (947 litai) už 1000 litrų, o nuo 2011 metų - ne mažesnis kaip 302 eurai (1043 litai) už 1000 litrų.
Nuo šių metų pradžios, Finansų ministerijos teigimu, atsižvelgdama į tuo metu palankią padėtį naftos rinkoje ir siekdama stabilizuoti valstybės finansus, Lietuva dyzelinui buvo pradėjusi taikyti 330 eurų (1140 litų) už 1000 litrų dyzelino akcizo tarifą, kuris ES bus įvestas tik nuo 2013 metų.
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis neslėpė, kad pagrindinė priežastis sumažinti dyzelino akcizo tarifą buvo Lietuvoje staiga apmirusi dyzelinių degalų rinka. "Vežėjai dėl savo vykdomos veiklos pobūdžio turi galimybių piltis dyzelino Lenkijoje, kur jis buvo pigesnis ne tik dėl mažesnių akcizų ar smarkiai kritusio zloto kurso, bet, kaip parodė Finansų ministerijos atlikta analizė, ir dėl mažesnių nei Lietuvoje mažmenininkų maržų" , - teigė jis LŽ.
Tikslas - biudžeto planas
Problemos dėl itin aukšto benzino akcizo tarifo V.Lenkutis neįžvelgė. Anot jo, benzino suvartojimas, net nuo šių metų pradžios pakėlus akcizų tarifą, išliko beveik tokio pat lygio kaip pernai. Į klausimą apie planus mažinti benzino akcizą jis atsakė lakoniškai: "Neplanuojame."
V.Lenkutis akcentavo, kad dyzelino akcizas yra sumažintas tik iki šių metų pabaigos ir bus peržiūrimas atsižvelgiant į dyzelino apyvartos ir pajamų iš šio akcizo surinkimo į biudžetą tendencijas. Anot jo, buvo svarstyta ir galimybė akcizą sumažinti tik įmonių naudojamam dyzelinui.
Pagal ES teisę egzistuoja galimybė grąžinti dalį vežėjų sumokėto akcizo, tačiau tokią laikiną valstybės pagalbą būtų galima taikyti tik suderinus jos schemą su Europos Komisija. Taigi buvo pasirinktas greitesnis sprendimo būdas - sumažinti bendrą akcizo tarifą.
Šalies biudžetas yra labai priklausomas nuo akcizo mokesčio už dyzeliną surinkimo. 2008 metais įplaukos iš dyzelinių degalų akcizo sudarė 4,1 proc. viso nacionalinio biudžeto, o 2007 metais - 4,5 proc., todėl nenuostabu, kad Vyriausybės sprendimas pirmiausia buvo orientuotas į verslą, o ne gyventojus.
Ilona STAŠKUTĖ
