„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis paaiškino, kodėl valstybiniuose keliuose yra aktyviai įrenginėjami greičio matuokliai, taip pat užsiminė ir apie jų naudą eismo dalyvių saugumui.
Garsiai nuskambėjo poliitko Andriaus Mazuronio pasisakymai, kad greičio matuokliai yra tik kelininkų „biznis“. Ką atsakytumėte?
Nežinau, kaip tas „biznis“ vertinimas, bet čia turbūt yra susiję su tuo, kad galbūt yra galvojama, jog už baudas, kai nusižengia vairuotojai, surenkamos lėšos patenka į LAKD biudžetą.
Tai noriu pasakyti, kad nė vienas euro centas už surinktas baudas dėl greičio viršijimo nepatenka į LAKD biudžetą. Kelių direkcijai nėra jokios paskatos nei didinti, nei mažinti matuoklių skaičiaus, kas susiję su baudų surinkimu.
O kam tada tie pinigai atitenka?
Tai čia turbūt reikėtų klausti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansų ministerijos, kai jau paskirsto bendrai biudžete lėšas. Bet kelių direkcija už tiesiogiai surinktas baudas negauna nė vieno euro cento, nei jokio procento, t.y. nėra visiškai jokios tiesioginės priklausomybės nuo surinktų baudų ir kelių direkcijos biudžeto, kuris yra skiriamas keliams prižiūrėti bei plėtoti.
<...> Kita vertus, gal ir nebūtų taip blogai, jeigu dalis baudų surinktų pinigų eitų konkrečiai eismo saugumui, kelių tvarkymui, kas, matyt, yra svarbu?
Be abejonės. Galbūt ir verta kelti tą klausimą dėl to, kad dalis tų surinktų baudų lėšų galėtų būti skiriama tiesiogiai gerinti eismo saugumą – ar tai kelių direkcijai, ar kelių policijai. <...> Tai tas klausimas yra tikrai teisingas, bet, kaip ir minėjau, šiai dienai nėra jokios tiesioginės priklausomybės nuo surinktų baudų ir keliams skiriamų lėšų.
Ar greičio matuokliai duoda efektą, gal mums trūksta fantazijos ir turėtumėme imtis kitų dalykų, ne tik diegti greičio kontrolės sistemas? Ar, jūsų nuomone, didėjantis avaringumas neįrodo, kad tie matuokliai ne visada pasiteisina?
Dažnai nuskamba tokia reakcija, kad yra pirstatyta daug matuoklių. Tai bent jau valstybinės reikšmės keliuose yra tik 6 proc. tinklo, kur yra vykdoma greičio kontrolė. Ir kai diegsime dar papildomus šiemet ir kitais metais [greičio matuoklius], bus tik apie 8 proc. kelių tinklo, kur yra vykdoma kontrolė. Tai tikrai nėra didelis skaičius.
Taip, savivaldybės irgi pas save stato [greičio matuoklius], reikėtų jų klausti, kiek yra padengiama. Bet valstybinės reikšmės keliuose tikrai yra nedidelė dalis.
<...> Dabar kita dalis klausimo dėl efektyvumo. Tai šiuo metu per 1–1,5 metų mes esame įdiegę virš 100 matuoklių. Ir ką mes stebime? Stebime tai, kad žuvusių mažėja tuose ruožuose kartais, sužeistųjų – daugiau kaip pusė.
Taip, eismo saugumui įvertinti statistiškai, kiek efektyvi priemonė, reikia maždaug 4 metų, kaip rodo patirtis, bet pirmi metai tikrai duoda labai, labai geras indikacijas, kad tose kelio atkarpose ženkliai mažėja eismo įvykių, o kas svarbiausia – ir žuvusių asmenų. Tai bent šiuo metu mes tikrai neabejojame dėl šių matuoklių efektyvumo.
Tai, ką galima matyti plika akimi, važiuojant pro kitas Europos šalis, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Austrijos ar Italijos valstybes, susidaro toks įspūdis, kad tokio tankio greičio matuoklių galbūt ir neteko matyti, o gal nepastebėjau. Ar Lietuva „nepertankinus“ tų greičio matuoklių?
Lietuva niekuo iš esmės labai neišsiskiria. Šita priemonė, ta patirtis tikrai ateina iš Vakarų šalių. Bet, jūs, Aurimai, paminėjote tam tikras šalis, kuriose eismo saugos situacija yra tikrai toliau pažengusi nei Lietuvoje. Jie tam tikrų problemų jau nebesprendžia, o Lietuva vis dėlto šiai dienai yra per viduriuką Europos Sąjungoje. Tikrai mes turime padaryti dar ne vieną didelį žingsnį, kad tų eismo įvykių, ypač žuvusių asmenų, skaičių sumažintumėme.
Kitas svarbus aspektas, ką kelių policija nustato nuolatos, ir daugiametė patirtis tai rodo, kad eismo įvykiai, kur žūsta žmonės, absoliučiai didžioji dalis įvyksta dėl greičio viršijimo – apie 70 proc. Kai žūsta žmogus, iš esmės beveik visada galima ieškoti priežasties. Ir dažniausiai tai būna – viršytas leistinas greitis. Todėl mums reikia tų matuoklių.
Nors, kaip minėjau prieš tai, tas [greičio matuoklių tinklas Lietuvoje] tikrai nėra labai išplėtotas, kur vykdoma greičio kontrolė.
Kyla daug klausimų, ar tikrai autostrada yra ta vieta, kur reikia [įrengti greičio matuoklius], ar čia daug žūsta, ar daug avarijų nutinka? Ir vakar teko važiuoti automagistralėje. Netoli Kauno, per Krunos upę, yra tokia atkarpa, kur greitis yra 70 km/val. Važiuoji visą laiką 110 km/val. ir šast – tokia maža atkarpėlė – nei ten vingis, nei ką – ir reikia „mušti“ greitį beveik 40 km/val. Jeigu užmirši, prarasi vairuotojo pažymėjimą, nes, žinote, 110 km/val. yra ta riba, kai tau gali atimti vairuotojo pažymėjimą. Suprantu, kad vairuotojai turi būti budrūs, tačiau ar nemanote, kad kai kuriose vietose šiek tiek užsižiopsojus galima netekti ir vairuotojo pažymėjimo, kur atrodo jokios kliūties nėra?
Jeigu kalbant apie pačią automagistralę, dažnai keliamas klausimas, kodėl nestatote [greičio matuoklių] kur nors kitur. Bet pagrindiniai kriterijai, kaip pasirenkamos vietos, yra eismo įvykių skaičius ir juose sužeistų žmonių skaičius. Jeigu tuose ruožuose žūsta arba būna sužeidžiami žmonės, yra priimamas sprendimas pastatyti matuoklius.
Dažnai dabar kalbame apie A1 kelią, tai ta statistika rodo labai aiškiai. Ten yra suplanuota įrengti maždaug 4 [greičio kontrolės] ruožus. Tai per kelerius metus tuose ruožuose buvo sužeisti 93 žmonės ir 10 žuvo, tai tikrai yra didžiulis, nukentėjusių žmonių skaičius.
Tai štai kodėl reikia ten statyti tuos matuoklius, kad sumažinti tą tikimybę įvykti skaudiems eismo įvykiams. <...> Tai tikrai [greičio matuoklių įrengimas] pasiteisina ir mes matome didžiulį efektyvumą.
O koks argumentas, kad per Kruną taip „numušti“ greitį?
Ten yra išskirtinė vieta, kur kelio techniniai parametrai yra netipiniai greitkeliui – yra nuokalnė, labai mažos kreivės, dažnai įvyksta susidūrimai arba atsimušama į tiltą. <...> Ten reikia atlikti rekonstrukciją ir tada pasikeis tam tikri parametrai, ir tas greičio sumažinimas bus panaikintas.
Ten tiesiog viena tokia vieta likusi, tad tą greitį reikia sumažinti, kad neįvyktų skaudžių eismo įvykių. Bet vairuotojai visą laiką turi būti budrūs, skaityti ženklus ir būti pasiruošę į atitinkamą situaciją.
Visą pokalbį su LAKD atstovu kviečiame klausyti čia:
