Drew Houstonas yra januolis, kurio Steve’ui Jobsui į savo komandą pervilioti taip ir nepavyko. Kaip rašo „Forbes“, 2009 metų pabaigoje S. Jobsas pakvietė D. Houstoną ir jo partnerį Arashą Ferdowsi kavos puodeliui. D. Houstonui išsitraukus nešiojamąjį kompiuterį, kad galėtų parodyti kuo užsiima, S. Jobsas ramiai atsakė, jog jis žino, ką Drew veikia.
D. Houstonas yra „Dropbox“, skaitmeninės duomenų saugyklos, turinčios daugiau nei 50 mln. vartotojų, įkūrėjas. Kiekvieną sekundę prie „Dropbox“ prisiregistruoja naujas narys. Todėl nenuostabu, kad S. Jobsas šią platformą matė kaip puikų priedą prie „Apple“. Nors D. Houstonas „Apple“ įkūrėją laiko savo herojumi, tačiau susirinkimo metu pareiškė, kad už mažiau nei devynžianklę savo kompanijos neparduos, mat nori sukurti didelį verslą.
S. Jobsas nusišypsojo ir pareiškė, kad taikosi į „Dropbox“ rinką. Vėliau „Apple“ įkūrėjas pasiūlė dar vieną susitikimą „Dropbox“ būstinėje San Franciske, tačiau D. Houstonas pareikalavo susitikti Silicio slėnyje: „Kodėl turėtume įsileisti priešą?“ Tačiau diskusijos nutrūko ir apie save S. Jobsas priminė šių metų birželį, kada pristatė „iCloud“ paslaugą, leidžiančią nesudėtingai keistis duomenimis tarp visų turimų „Apple“ įrenginių.
D. Houstonas tai pamatęs sunerimo. „Mes turime vieną sparčiausiai pasaulyje augančių bendrovių“, – kitą dieną per bendrovės susirinkimą pareiškė jis ir parodė sąrašą kažkada vienkartinę sėkmę turėjusių įmonių: „MySpace“, „Netscape“, „Palm“, „Yahoo“.
Stulbinanti sėkmė
„Dropbox“ sėkmė – stulbinanti. Per metus jos vartotojų skaičius padidėjo trigubai iki 50 milijonų. D. Houstonui pavyko gudriai išspręsti kainodaros problemas: šiemet bendrovės pajamos turėtų siekti 240 mln. JAV dolerių, nors 96 proc. „Dropbox“ vartotojų nieko nemoka. Per dieną tūkstančiai jų išnaudoja 2 gigabaitų nemokamą limitą ir už 10 ar 20 JAV dolerių įsigyja daugiau laisvos vietos. Jeigu 2012 metais „Dropbox“ nesulauks nė vieno naujo vartotojo, pardavimo pajamos vis tiek padvigubės.
Be to, bendrovėje dirba tik 70 darbuotojų, todėl jie sukuria tris kartus didesnę vertę nei tokie grandai, kaip „Google“.
Iki 2008 metų D. Houstonui pavyko pritraukti 7,2 mln. JAV dolerių – pakankamą sumą pinigų, kad atvestų kompaniją į šiandieninę padėtį.
Vėliau bendraudamas tik su elitiniais Silicio slėnio riziko kapitalo fondais pritraukė dar 250 mln. JAV dolerių, o bendrovė buvo įvertinta 4 mlrd. JAV dolerių.
Išmokti būti dideliu
Praėjus kelioms savaitėms po sandorio, sėdėdamas savo nedidelėje kontoroje, kur ant sienos šviečia neoninis užrašas „IT JUST WORKS“ („Tai tiesiog veikia“), D. Houstonas „Forbes“ žurnalistei dėstė ateities planus persikelti į naują, beveik 8 tūkst. kvadratinių metrų biurą ir išplėsti personalą iki 200 žmonių – tai vis dar labai mažas skaičius, palyginti su bendrovės dydžiu. Tuomet bus aišku, ar jis ištesės S. Jobsui duotą pažadą apie tapimą milžiniška bendrove, ar jį ištiks „MySpace“ likimas. „Turiu išmokti būti dideliu“, – sako jis.
Po sandorio D. Houstonas savo mėgstamiausią barą San Francisko „W“ viešbutyje pavertė į studentų brolijos vakarėlį. Pirmasis jame pasirodė buvęs Masačusetso technologijos instituto „Phi Delta Theta“ brolijos narys Adamas Smithas, kuris metė mokslus ir sukūrė el. pašto paieškos bendrovę „Xobni“.
Vėliau pasirodė Chrisas, Jasonas ir Joe. Pastarasis ant rankos išsitatuiravęs „Dropbox“ logotipą, nes mano, kad D. Houstonas keičia pasaulį. Šiandien merginų apsuptyje gerdami šampaną jie prisimena laikus, kai praleido vieną vasarą programuodami tik dėvėdami apatines trumpikes, mat kažkodėl buvo sugedęs kondicionierius.
„Tai buvo geros dienos. Tik aš ir mano programos kodas. Nereikėjo galvoti apie žmonių priėmimą ir atleidimą“, – prisiminė D. Houstonas.
Pirmieji žingsniai
Nenuostabu, kad jis pasuko programuotojo keliu. D. Houstono tėvas buvo elektros inžinierius, o mama – bibliotekininkė. Jau būdamas penkerių jis pradėjo laiką leisti prie „IMB PC Junior“ kompiuterio. Mama, nenorėdama, kad jos sūnus paskęstų kompiuterių pasaulyje, privertė jį išmokti prancūzų kalbos, bendrauti su sportininkais ir mokykloje neleido peršokti į aukštesnę klasę nei jo bendraamžiai. Atėjus vasarai mama iš jo atimdavo kompiuterį.
„Ji subtiliai stengėsi iš manęs padaryti normalų jaunuolį. Šiandien aš tai tikrai vertinu“, – pripažino „Dropbox“ įkūrėjas.
Būdamas 14 metų D. Houstonas tapo internetinio žaidimo bandytoju ir iškart jame pradėjo ieškoti saugumo spragų. Nedaug trūko, kol žaidimo kūrėjai jį pasamdė, kaip programuotoją. Tuo metu mokykloje konferencijos metu moksleiviai buvo paklausti, kuo jie norėtų būti užaugę. D. Houstonas buvo vienintelis iš 250 vaikų, kurio ranka pakilo į orą: „Aš noriu vadovauti kompiuterių bendrovei.“ Besimokydamas vidurinėje ir koledže jis pradėjo ne vieną internetinį verslą. „Dropbox“ buvo šeštasis.
Nušvitimas
Galėjo pasirodyti, kad D. Houstonui įstojus į Masačusetso technologijos institutą, mamos planai jį paversti normaliu jaunuoliu nuėjo perniek. Didžiąjį laiko dalį jis praleido programuodamas. Galų gale D. Golemano knyga „Emotional Intelligence“ jį įtikino, kad norint valdyti kompaniją, protingos galvos neužtenka. Todėl sekančią vasarą praleido ant brolijos stogo skaitydamas knygas apie verslą.
„Niekas negimsta vadovu, tačiau niekas tau to nesako. Paskaičius straipsnius gali pasirodyti, kad M. Zuckerbergas vieną dieną atsibudęs nusprendė, kad kartu su milijardų verta bendrove pakeis būdą, kuriuo pasaulis bendrauja. Taip nebuvo“, – sakė jis.
Praėjus vasarai D. Houstonas prisiėmė daugiau pareigų brolijoje, kad galėtų greičiau išmokti, kaip valdyti projektus ir priversti žmones daryti jam reikalingus darbus. Nors jo kambario draugas Joe prisimena, kad tiesiog niekas kitas to imtis nenorėjo.
A. Smithui palikus universitetą ir broliją 2006 metais pradėti „Xobni“, D. Houstonas įgavo daugiau motyvacijos: „Jeigu jis tai galėjo padaryti, galėjau ir aš. Norėjau gyventi svajonių gyvenimą, tuo tarpu buvau įstrigęs su mikrobangų krosnelėje šildomu maistu.“ Mokslus universitete jis visgi baigė.
„Dropbox“ gimė autobuse
Praėjus trims mėnesiams autobuse į Niujorką gimė „Dropbox“ idėja. D. Houstonas planavo kelionės metu padirbėti, tačiau pamiršo USB atmintinę. Likęs tik su nešiojamu kompiuteriu jis pradėjo kurti technologiją, kuri leistų naudojantis internetu sinchronizuoti rinkmenas.
Po keturių mėnesių jis jau skrido į San Franciską pristatyti savo idėjos Paului Grahamui iš „Y Combinator“. Pastarasis pareikalavo, kad D. Houstonas susirastų partnerį, tam jam buvo skirtos dvi savaitės. Draugas jam rekomendavo Arashą Ferdowsi, kuris tuo metu studijavo kompiuterių mokslus Masačusetso technologijos institute. Užteko dvejų valandų pokalbių ir jaunuoliai vienas kitam patiko. A. Ferdowsi metė mokslus likus šešiems mėnesiams iki baigimo.
„Dropbox“ iš „Y Combinator“ gavo 15 tūkst. JAV dolerių. To jaunuoliams pakako išsinuomoti butą ir įsigyti „Mac“ kompiuterį. D. Houstonas buvo užsidegęs pasiekti tikslą, kad „Dropbox“ veiktų su visais kompiuteriais, todėl praleisdavo 20 valandų per dieną aiškindamasis, kaip jie veikia.
Jo kūrinys tapo išsigelbėjimu žmonėms, kurie turi kelis telefonus, planšetinį kompiuterį ir daug rinkmenų keliuose kompiuteriuose.
„Įrenginiai tampa protingesni ir tai reiškia, kad perduodama daugiau duomenų. Reikią įrankio, kuris juos visus sujungtų. Mes tai ir darome“, – tikino D. Houstonas.
Vartotojas parsisiuntęs „Dropbox“ programą gali išsaugoti bet kurią rinkmeną debesyje ir ją pasiekti iš bet kurio kito įrenginio. Atnaujinus tą pačią rinkmeną, ji atnaujinama ir kituose įrenginiuose.
Pirmieji dideli pinigai
Praėjus keliems mėnėsiams po susitikimo su P. Grahamu, abu vyrukai pristatė savo produktą „Y Combinator“ renginyje. Iškart prie jų prisistatė Pejmanas Nozadas, kuris pirmuosius pinigus užsidirbo „Dot-com“ burbulo metu keisdamas nekilnojamąjį turtą investicijomis į pradedančiuosius verslus, pavyzdžiui, „PayPal“. Tuo metu jis darbavosi iš šeimai priklausančios kilimų parduotuvės. „Aš pagalvojau, kad jis juokauja“, – prisiminė D. Houstonas.
Tačiau po kelių dienų „Dropbox“ įkūrėjai jau mynė „Sequoia“ slenkstį. Š bendrovė suteikė finansinę paramą „Google“ ir „Yahoo“. P. Nozadas, meluodamas bendrovėms atstovams pareiškė, kad „Dropbox“ šiuo metu vertina kelių rizikos kapitalo fondų pasiūlymus. Netrukus „Sequoia“ vyresnysis partneris Michaelas Moritzas pasirodė D. Houstono ir A. Ferdowsio bute: „Jų akys buvo apsiblausę. Visur mėtėsi tuščios picų dėžės. Mačiau nemažai bendrovių, kurios bandė išspręsti šią problemą. Žinojau, kad didelės bendrovės šio darbo imtųsi, tačiau suprastau, kad jiems pakaks intelekto ir ištvermės įveikti visus kitus.“
Po jo apsilankymo „Dropbox“ sąskaita pasipildė 1,2 mln. JAV dolerių. Tuomet metus abu vyrukai dirbo naktimis. Jie buvo perfekcionistai. Vieną kartą D. Houstonas ieškojo švediškos „Windows XP“ operacinės sistemos versijos, mat ji turėjo unikalų programinį kodą, kuris šiek tiek sulėtindavo „Dropbox“. Tuo tarpu A. Ferdowsi kartu su dizaineriu praleido valandų valandas, keisdami „Dropbox“ mygtuko spalvą – ji buvo vienu tonu tamsesnė nei kiti „Apple“ mygtukai ir tai jį erzino ne vieną savaitę.
Išgelbėjo paprastumas
2008 metų finansų krizės bendrovė išvengė, nes turėjo tik devynis darbuotojus. Tuo metu vartotojų bazė jau siekė 200 tūkst. Po 2,5 metų prie „Dropbox“ prisijungė dar penki darbuotojai, o vartotojų padaugėjo dešimt kartų.
D. Houstonas ir A. Ferdowsi dažnai miegodavo darbe. Jie skaitydavo kiekvieną vartotojų laišką, tačiau ignoruodavo rizikos kapitalo fondus. Jie žaidė su reklamomis, tačiau nesėkmingai. Vienas naujas vartotojas jiems kainuodavo 300 JAV dolerių. Jiems reikėjo išpopuliarinti produktą, kuris sprendžią problemą, apie kurią žmonės net negalvojo ir neieškojo sprendimo. A. Ferdowsi iš pat pradžių reikalavo, kad „Dropbox“ portalas būtų itin paprastas – jame nebuvo jokių lentelių, kainų, tik vaizdo klipas apie vaikiną, kuris viską praranda ir keliauja į Afriką.
Vietoje to, kad reklamuotųsi, jie savo vartotojus pavertė pardavėjais – už kiekvieną naujai atvestą vartotoją jiems būdavo suteikiami papildomi 250 megabaitų. Šiandien vis dar ketvirtadalis naujų vartotojų ateina šiuo keliu. Po 2,5 metų kompanija buvo įvertinta 4 mlrd. JAV dolerių.
Išgelbėjo ne vieną
Prieš keletą mėnesių D. Houstonui atsivėrė dar viena galimybė. Pietaudamas su žinomu verslo angelu Ronu Conway jis paaiškino ką daro „Dropbox“ ir sulaukė to paties atsakymo, kurį pateikė S. Jobsas: „Žinau, aš juo naudojuosi kasdien“. Kartu su jais sėdėjo ir Will.i.am iš „Black Eyed Peas“, kuris pareiškė, kad dirbdamas kartu su Davidu Guetta prie „I Got A Feeling“ dainos naudojosi „Dropbox“.
Kartą „Dropbox“ įkūrėjus pasiekė teisės studento laiškas. Jo nešiojamasis kompiuteris sugedo galutinių egzaminų metų: „Jeigu ne „Dropbox“, būčiau nebaigęs universiteto ir gyvenčiau po tiltu.“ Laikrodžių dizaino bendrovė „Italian Soul“, įsikūrusi Italijoje, iš dizainerio, gyvenančio Argentijoje, laikrodžių modelius gauna „Dropbox“ pagalba. Profesionalios sporto komandos debesyje saugo oponentų varžybas, kad galėtų pažiūrėti bet kuriame pasaulio krašte.
Veda į naują etapą
D. Houstonas tiki, kad „Dropbox“ veda į naują kompiuterijos etapą, kuriame žmonės yra nepriklausomi nuo rinkmenų: „Rinkmenos seka paskui tave.“
Kiekvieną dieną į „Dropbox“ įkeliama po 325 mln. naujų rinkmenų. Bendrovės paslauga veikia 18 skirtingų operacinių sistemų, keturiose naršyklėse ir trijose mobiliųjų telefonų operacinėse sistemose. Birželį nutekėjus 68 vartotojų slaptažodžiams, D. Houstonas kiekvienam jų išsiuntė asmeninius atsiprašymo el. laiškus, kuriuose paliko savo asmeninį mobiliojo telefono numerį. „Dropbox“ yra mano gyvenimas“, – pripažino jis.
Šiandien „Dropbox“ turi nemenką būrį konkurentų. „Apple“, „Google“, „Microsoft“, „Amazon“, „Idrive“, YouSendIt, „Box.net“, tuzinas naujų verslų, net el. paštas – žmonės vis dar sau siunčia rinkmenas“, – dėstė D. Houstonas.
Tačiau jis vis dar turi įrodyti, kad gali vadovauti dideliai kompanijai. Visai neseniai D. Houstonas pietavo M. Zuckerbergo rezidencijoje. Keliaudamas namo jis pastebėjo, kad prie jos visą dieną budi apsaugos darbuotojas. „Aš nesu tikras, kad noriu gyventi tokį gyvenimą“, – sudvejojo jis.
