„Kalbant apie kritinę energetinę infrastruktūrą – turėtume stiprinti apsaugą, susijusią su atsinaujinančia energetika – tiek saulės, tiek vėjo parkais“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
„Lietuvoje jau priimti įstatymai dėl tam tikrų techninių apsaugos priemonių, būtent keitiklių, inverterių didžiuosiuose parkuose. Nuosekliai žengiame ta kryptimi“, – kalbėjo jis.
Ministras aiškino, jog energetikos infrastruktūros apsauga Lietuvoje stiprinama „įvairiais lygiais“ – jos saugumu rūpinasi tiek saugumo institucijos, tiek elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Daromi papildomi pirkimai, papildomos apsaugos priemonės. Tai yra nuolatinis apsaugos stiprinimo procesas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Pastarąjį pusmetį padažnėjus povandeninės infrastruktūros – ryšio ir elektros kabelių bei dujotiekių – pažeidimams Baltijos jūroje, Lietuva, Europos Sąjunga (ES) bei NATO ėmėsi aktyviau rūpintis tiek jūrinių, tiek sausumos objektų apsauga.
Lietuvoje Viešojo saugumo tarnyba (VST) nuo sausio 15-osios saugo „LitPol Link“ jungties su Lenkija skirstyklą ir transformatorių pastotę Alytaus rajone bei kitus svarbius objektus.
Anot Ž. Vaičiūno, nuo balandžio bus stiprinama ir Lietuvos kabelio su Švedija „NordBalt“ transformatorių pastotės apsauga.
Savo ruožtu NATO fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai nuo sausio vidurio vykdo misiją „Baltic Sentry“, o ES praėjusį penktadienį pažadėjo imtis veiksmų, kad sustiprintų kabelių Baltijos jūroje saugumą po įtariamo naujausios diversijos atvejo į rytus nuo Gotlando salos.
Ž. Vaičiūno teigimu, Europos Komisija pristatė konkretų keturių punktų kabelių apsaugos veiksmų planą.
„Dėl prevencijos, žalos identifikavimo, atsako ir atgrasymo. Tokios yra pagrindinės kryptis. Tai turbūt gera pradžia dirbti tolesniuose formatuose ES“, – trečiadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
BNS jau rašė, kad vasario viduryje premjero vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.
Didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.
Pastarąjį pusmetį fiksuotas ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
