„Tai tikrai yra ne tik artimiausių darbų radare, bet jau ir kiekvieną savaitę šiuo klausimu dirbame. Be abejo, tai priklauso nuo Lietuvos ir Lenkijos – tai yra dvišalis projektas, kuris turi regioninę reikšmę. Darysime viską, kad projektas galėtų būti ankstinamas, bet pirmiausia mes turime sutarti dėl paties projekto techninių parametrų“, – žurnalistams penktadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Turime sutarti dėl tai dienai reikalingų elementų ir tada žiūrėsime, ką galime padaryti dėl ankstinimo. Tai žingsnis po žingsnio tikrai tai lieka prioritetu ir darysime reikalingus žingsnius“, – sakė ministras.
Ž. Vaičiūnas teigė dar gruodį dėl galimybių spartinti „Harmony Link“ statybas kalbėjęs su už energetiką atsakingu Lenkijos viceministru. Be to, gruodžio pabaigoje tos šalies elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į jungties statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas.
Ministras teigė, kad „Harmony Link“ lieka sinchronizacijos projekto dalimi, todėl jam bus užtikrintas europinis finansavimas, o padidėję projekto kaštai tarp šalių bus „tinkamai ir adekvačiai pasidalinti“.
Jungties statybą planuojama užbaigti 2030 metais, tačiau spartesnis projekto įgyvendinimas yra vienas iš prezidento Gitano Nausėdos lūkesčių ministrui Ž. Vaičiūnui.
Už projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis gruodį BNS teigė, kad resursų paspartinti statybas rasti įmanoma, tačiau tai priklauso ir nuo Lenkijos.
Maksimalus numatytas projekto biudžetas Lietuvoje sieks 220 mln. eurų, iš kurių 147,2 mln. eurų – Europos Sąjungos parama. Tuo metu Lenkijoje investicijos turėtų siekti apie 703 mln. eurų, iš kurių europinė parama siektų apie 368 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
