Žygimantas Vaičiūnas apie tai pranešė opozicinės Tėvynės Sąjungos - Krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) frakcijos posėdyje. Seimo nariai teiravosi, kodėl ministrų kabinetui siūloma priimti esą Latvijai palankų variantą, užuot siekus ambicingesnio susitarimo, kai visos trys Baltijos šalys solidariai nepirktų elektros iš Baltarusijos.
Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimas dar nėra priimtas, o jo tikslas yra siekti ambicingiausio sprendimo, tačiau dabartinis siūlymas leidžia įgyvendinti vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą.
„Esame tarp trijų Baltijos šalių įsipareigojimo nepirkti elektros ir antrojo varianto – šių šalių įsipareigojimo prisidėti prie Lietuvos įstatymo įgyvendinimo. Noriu aiškiai pabrėžti: yra visokių interpretacijų, kad yra pasirašytas susitarimas. Yra parengtas projektas. Mano, kaip ministro galiose, kas buvo įmanoma, aš padariau. Turime tokį projektą. Jis nešamas į Vyriausybę ir Vyriausybė taip pat gali modifikuoti ir pateikti pasiūlymus“, – frakcijos posėdyje kalbėjo ministras.
Opoziciniai konservatoriai kėlė prielaidą, kad ministro siūlomas susitarimo variantas iš esmės atitinka Latvijos, bet pažeidžia Lietuvos interesus. Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, jog siūlymas trukdo pasiekti ambicingesnį susitarimą.
„Kai jūs dabar susitariate dėl pačio žemiausio varianto, nėra dėl ko derėtis: jūs priimate Maskvos ir Latvijos sąlygas. Jūs paralyžiuojate derybinį procesą. Faktiškai aš nebegaliu skambinti nei į Berlyną, nei kitur, nes jau Maskva mums užlaužė rankas, mes jau pasidavėme. Dėl ko derėtis, ministre?“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Kaip suprantu, vasario 14 dieną buvo sukurtas pakankamai ambicingas susitarimas, kuriam buvo pritarusi jau Estija, ar ne? Kas atsitiko, kad mes atsitraukiame nuo viso šito?“, – klausė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Ministras teigė, kad Lietuva ieško sprendimo, su kuriuo sutiktų visos Baltijos šalys.
„Mes ieškome varianto, kuris būtų priimtinas visoms trims Baltijos šalims. Ta versija, kuri buvo vasario 14 dieną, ji buvo priimtina Lietuvai, buvo priimtina Estijai, nebuvo priimtina Latvijai. Dėl to buvo pateiktas Estijos pasiūlymas, ieškant kompromiso tarp Lietuvos ir Latvijos pozicijų. Nerandant šio šiandien dienos sutarimo, neabejoju, ir esame apie tai taręsi, kad klausimas grįš į Europos Komisijos rankas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Seimo narys Audronius Ažubalis klausė, ar ministras pateiks Vyriausybei ir alternatyvų parengtam susitarimo projektui.
„Šiandien vyks Vyriausybės posėdis. Atsižvelgdamas į tai, ką šiandien čia išgirdote, jūs pateiksite lygiai kaip alternatyvą rimtą vasario 14 dienos susitarimo projektą, ar tik kalbėsite apie šį?“, – klausė A. Ažubalis.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad paprašys ministrų kabineto įvertinti ir kito Baltijos šalių susitarimo galimybę.
„Kadangi tikslas yra, kaip ir minėjau, turėti maksimaliai ambicingą variantą, tai pirmiausia pristatysiu esamą susitarimo projektą. Ir taip pat, prašydamas Vyriausybės mandato, kaip alternatyvą prašysiu įvertinti ir vasario 14 dienos – ar galbūt kitą variantą, kuris leidžia ne ta pačia, sakykime, žodine redakcija, bet pasiekti tą patį tikslą. Pastebėčiau, kad tam tikri pakeitimai neišvengiami: ir datos yra kitos, ir latvių ministras yra kitas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis kartu atkreipė opozicijos atstovų dėmesį, kad išvis nepasiekus susitarimo tarp Baltijos šalių, Lietuva praloštų dar daugiau.
„Kažkaip mes nekalbame apie situaciją, kas bus, kuomet bus paleidžiama Astravo atominė elektrinė, kuomet bus fizikinis jos startas ir kokia bus tuo metu situacija elektros energijos prekybos aikštelėje, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Norėčiau labai nuoširdžiai palinkėti tam asmeniui, kuris susidurs su šia situacija neturint netgi jokio susitarimo, užtikrinti, kad į Lietuvos elektros sistemą, į prekybą, į rinką nepatektų nė viena kilovatvalandė (baltarusiškos – BNS) elektros energijos“, – sakė ministras.
„Mano priesaika Seime yra užtikrinti įstatymui įgyvendinimą. Tai (susitarimo projektas – BNS) yra instrumentas įstatymui įgyvendinti. Jis gali būti ambicingesnis, stipresnis, tą ir darome“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas savo ruožtu patikino, kad daroma viskas užkirsti kelią Astravo AE elektrai į Lietuvą.
„Gera žinia yra ta, kad Lietuvoje padaryta viskas, pasiruošta tiek Astravo elektros neįsileidimui blokuojant sieną, tiek Kruonio visi rezervai yra atjungti ir neprieinami Astravui rezervuoti. Asmeniškai, kaip vilnietis ir asmuo, kurio vaikai ir šeima auga Vilniuje, net neabejoju Astravo keliama grėsme“, – sakė D. Virbickas.
„Dar toks pastebėjimas: dvidešimt metų bendrauju su Latvijos, Estijos operatoriais įvairiais klausimais ir dar nebuvo tokio klausimo, kuris taip priešintų Baltijos šalis. Kartais kyla minčių, kad kažkas ir nori, kad taip būtų“, – pridūrė jis.
