Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus. Tai, pasak jų, ne tik kelia grėsmę Lietuvai, bet ir didins įtampą visoje Europos Sąjungoje. Tokias spėliones patvirtino ir Baltarusijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas, kuris kovo pabaigoje išdavė leidimą į Astravą atvežti šviežią branduolinį kurą.
Reikalauja Konstitucinio įstatymo
O balandžio viduryje Baltarusijos energetikos ministras pranešė, jog Astravo AE pirmojo reaktoriaus „fizinis įjungimas“ numatytas liepos mėnesį, o prijungimas prie Baltarusijos energetikos sistemos – „kažkuriuo metu tarp rugsėjo ir spalio“.
Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, pasak politikų, atstovaujančių sąjūdį prieš Astravą – slidi vieta, kurioje Lietuva gali pademonstruoti ryžtą dėl Astravo arba prarasti visas galimybes priešintis. Konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie būsimą susitikimą ir susiklosčiusią situaciją, tikino, kad didžioji šių dienų Lietuvos problema yra ne koronavirusas, bet gresiantis Astravo virusas. Pasak profesoriaus, šio projekto tikslas bus Lietuvą pajungti senajai energetinei imperijai.
„Mes esame sąjūdis, kuris pasiryžęs ginti Lietuvą, būti gynybine linija nuo Astravo agresijos. Bet turime tai, kad ta pabaisa jau pastatyta, o atvežus kurą ji pradės ir veikti. Ta pabaisa tik pradžia, jei ši ekspansija nebus sulaikyta, mūsų laukia didesnė pabaisa. Jei vienas bokštas patirs avariją, mums grės antrasis Černobylis. Bet žada keturis kartus didesnę jėgainę, o tai reiškia, kad avarijos galimybė bus keturis kartus didesnė“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Jis įsitikinęs, kad dabar geras laikas protestuoti, nes po to bus vėlu.
„Jei mums pavyks priešintis, atidėti, sumažinti, apriboti, mes gelbėsime ir istorinę sesę Baltarusiją. Čia mirtinas žaidimas, rusiška ruletė. Turime primestos rusiškos ruletės žaidimą ir dar vadinamės partneriais. Agresorius nori priversti Lietuvą gultis po Astravu, mes tam priešinamės ir priešinamės ne Rytų partnerystei, o Rytų barbarystei. Tai yra Rytų barbarystė Lietuvos atžvilgiu“, – sakė politikas.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius apgailestavo, kad Rytų partnerystės niekas Europos Sąjungoje nestumia į didesnę integraciją su Rytų šalimis. Mes, pasak jo, taip pat neinicijuojame, nereikalaujame, kad Rytų partnerystės strategija judėtų pirmyn su didesne ambicija ir nacionalinių interesų gynimu.
„Šiuo metu matome bandymą sukurti fikciją, kad spendžiame Astravo problemą. Lietuvos vadovai kalba apie streso testus, bet tai nėra ta didžiausia problema. Fikcinė politika skiriasi nuo realybės, likęs mėnuo [iki viršūnių susitikimo] yra išbandymas prezidentui premjerui, ką galima padaryti įtvirtinant Lietuvos interesą, kad ši elektrinė nepradėtų veikti. O padaryti galima ir daugiau“, – sakė jis.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pridūrė, kad reikia pradėti galvoti apie civilinę saugą Lietuvoje.
„Kur veiktų Seimas, Vyriausybė, kokios yra civilinės priemonės, kur yra resursai. Kalba eina apie žmonių gyvybes. Reikėtų ilgalaikę strategiją papildyti tuo, kad ruošiamės blogiausiam“, – kalbėjo jis.
O štai parlamentaras Žygimantas Pavilionis sakė, kad pats saugiausias žingsnis šiuo metu, Konstitucinis įstatymas dėl Astravo, kad besikeičiančios valdžios Lietuvoje negalėtų šio klausimo laikyti nesvarbiu.
„Registravome nutarimą, sukurti Konstitucinį įstatymą dėl Astravo keliamos grėsmės. Mes siūlome pradėti diskusiją dėl ilgalaikės politikos, kad jokia valdžia, joks ministras nieko negalėtų daryti kitaip, kad mes žinotume, kad tai nuolatinė ilgalaikė problema su kuria reikia dirbti“, – kalbėjo jis.
Elektros tikrai nepirksime?
Pernai „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas, kalbėdamas apie baltarusiškąją elektrą po Astravo įjungimo, teigė, kad elektros jungtys su Baltarusija bus atjungtos, o prekyba tarp šalių bus neįmanoma. Jis abejojo, kad elektra iš Astravo AE galėtų pasiekti Lietuvą per Latviją ar Suomiją, o jei taip ir įvyktų, tai, jo manymu, menkai paveiktų šalies rinką.
Vos Astravo AE pradės gaminti elektrą, „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, todėl komercinis importas iš Baltarusijos nevyks ir Astravo AE pagaminta elektra Lietuvoje nebus prekiaujama. 2018 m. pradėta Ignalinos AE pastotės rekonstrukcija, todėl atjungta pirmoji linija su Baltarusija.
Likusios trys linijos bus atjungtos, kai Baltijos šalys sinchronizuosis su Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungs nuo BRELL žiedo. Visgi, kol kas Lietuva priklauso rusiškajam BRELL elektros žiedui. Tiesa, jei pavyks įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa projektą iki planuotų 2025-ųjų, tada linijos su Baltarusija ir Rusija bus atjungtos. Tačiau tai reiškia, kad baltarusiškos elektros klausimas Lietuvoje dar bent penkerius metus bus pakibęs ore.
Grėsmių nacionaliniams saugumui vertinimo ataskaitoje Astravas taip pat minėtas ne kartą. Tai, pasak ekspertų ir žvalgų, kelia politinę, ekonominę ir gamtinę grėsmę, o prošvaisčių Astravo projekte nesimato ir, regis, klimpstama į vis gilesnę pelkę. Astravo AE veiklą turėtų pradėti jau netrukus.
Arti ir pavojinga
Įvairių ekspertų teigimu, jei Astrave įvyktų didelė avarija, tai pajustų Vilnius ir trečdalis visos Lietuvos gyventojų. Seismologiškai šis regionas nėra aktyvus, bet žemės drebėjimų – būta.
Tarkime, 1987 metais vos 10 kilometrų nuo Astravo aikštelės įvyko net du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 2,5 balus pagal Richterio skalę. Pasirinkta Astravo elektrinės vieta taip pat reiškia, kad jos reaktoriams aušinti bus naudojamas Neries vanduo.
Astrave jau yra vykęs ne vienas incidentas, vien 2016 metais jų buvo bent 6. Skelbiama, kad didelės avarijos Astravo elektrinėje atveju būtų evakuojama 6 tūkst. Lietuvos gyventojų, esančių 30 kilometrų zonoje nuo šio branduolinio objekto.
Ši vadinamoji aktyvi apsaugos zona apima teritorijas Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse. Planą parengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad jis sukurtas atsižvelgiant į nepalankiausias incidento elektrinėje aplinkybes – avarijos dydį ir nepalankias oro sąlygas.
