Pasirodo, kuo daugiau Lietuvoje įrengiama elektros krovimo stotelių elektromobiliams, tuo daugiau vagių į jas taikosi. Juos itin domina spalvotasis metalas varis, kuris brangiai superkamas metalo supirktuvėse.
Įsitraukė į kovą su ilgapirščiais
Elektros energijos tiekėjo „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė naujienų portalui tv3.lt koementavo, kad elektros įkrovimo stotelių kabelių vagysčių atvejai fiksuojami jau nuo pavasario.
„Vagys siautėja skirtingose lokacijose, o vagysčių atvejai nesibaigia, vis daugiau operatorių nukenčia nuo vagių.
Vien mes, „Ignitis ON“, esame fiksavę 15 vagysčių atvejų, kai įkrovimo prieiga sugadinama nukertant įkrovimo jungties kabelius. Žinome, kad nuo vagių yra nukentėję ir kiti elektromobilių įkrovimo tinklo operatoriai“, – kalbėjo L. Beganskienė.
Tiesa, kaip teigė bendrovės atstovė, visi atvejai bendrovei yra žinomi, o teisėsauga informuojama tada, kai tik yra pastebima padaryta žala.
„Bendradarbiaujame su pareigūnais, vyksta tyrimai. Per pastarąjį laikotarpį keli nusikaltėliai sučiupti su įkalčiais rankose, jiems gresia baudžiamoji atsakomybė“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė neslepia, kad tokios vagystės lėtina elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą, o taip pat ir sukelia nepatogumų vairuotojamas, kai jie prie stotelės tiesiog randa nukirstą jungtį ir negali įsikrauti elektormobilio.
„Tai sukelia finansinius nuostolius operatoriams ir draudimo bendrovėms“, – apibendrino L. Beganskienė.
Kabelį nupjauna akimirksniu, o nuostoliai siekia tūkstančius eurų
„Elektrum Lietuva“ Įkrovimo stotelių verslo plėtros vadovas Erikas Nemeikšis antrina, kad bendrovė vis dažniau susiduria su šia problema, kai ilgapirščiai iš stotelių pasisavina laidus.
„Skaičiuojame, kad vieno įkrovimo laido kaina siekia apie 4000 eurų. Problema ta, kad nupjauti kabelį užtrunka vos pora minučių, o užsakyti, atsigabenti ir sumontuoti naują gali užtrukti ne vieną savaitę.
Šiuo laikotarpiu bendrovė negali teikti paslaugų ir priversta skaičiuoti nuostolius už negautas pajamas. Ne ką mažiau žalos patiria ir elektromobilių vairuotojai, kurie negali įsikrauti elektromobilių, turi vykti į kitas vietas, kurios, dažnai yra toliau negu jų pamėgtos vietos“, – teigė E. Nemeikšis.
Tuo metu bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis, kad nukirptų įkrovimo stotelių kabelių atvejai dažniausiai fiksuojami Vilniuje ir Vilniaus rajone.
„Nuo rugpjūčio mėnesio buvo nukirpti 24 mūsų tinklo kabeliai. Taip pat fiksavome didelio masto vandalizmo atvejį Vilniuje, kurio metu buvo nukirpti net 8 įkroviklių kabeliai.
Mes patiriame nemenkų nuostolių, o elektromobilių vairuotojams tai sukelia nepatogumų ir nuolat kelia susirūpinimą dėl paslaugų prieinamumo“, – kalbėjo T. Žilionis.
Pasak jo, per beveik metus, kai bendrovė pradėjo vystyti viešojo įkrovimo stotelių tinklą Lietuvoje, iš viso patirta apie 45 tūkst. eurų nuostolių vien tik dėl kabelių vagysčių.
O vieno kabelio kaina, pašnekovo teigimu, svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.
„Tačiau čia tik dalis nuostolių. Patiriame ir papildomų nuostolių dėl negaunamų pajamų ir kt. Viliamės, kad bendradarbiavimas su kitais operatoriais padės sustabdyti šiuos organizuotus nusikaltimus, nes yra atvejų, kai per vieną naktį pavagiami keli skirtingų operatorių kabeliai. Šie nusikaltimai dažniausiai fiksuojami paryčiais.
Be to, mūsų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai įkrovimo laidai yra nupjaunami visiškai naujiems įkrovikliams, kuriais dar nespėjo pasinaudoti nei vienas elektromobilių vairuotojas“, – pasakojo T. Žilionis.
Nuostoliai dideli, o vagišių uždarbis – menkas?
Kalbintų bendrovių atstovai sako, kad tam, jog vagys būtų sustabdyti, ieškoma skirtingų priemonių.
„Visose įkrovimo stotelėse įrenginėjame vaizdo stebėjimo kameras ir apšvietimą, glaudžiai bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, apsaugos bendrovėmis.
Raginame ir gyventojus pamačius įtartinus asmenis, besisukiojančius elektromobilių įkrovimo stotelėse, nelikti abejingus ir pranešti policijai“, – kalbėjo E. Nemeikšis.
Tuo metu pašnekovė L. Beganskienė atkreipia, kad nors bendrovėms nuostoliai siekia tūkstančius, tai nebūtinai reiškia, kad vagys taip pat iš to daug uždirbs.
„Nuostolių dydis priklauso nuo jungties, nes skirtingų stotelių jos skiriasi, tačiau kalba eina apie kelis tūkstančius eurų, kai tuo metu metalo supirkėjui priduotas jose esantis varis vertas, viso labo kelių dešimčių eurų.
<...> Priemonių jau anksčiau proaktyviai imamės patys – įrengiame stebėjimo kameras, taip pat taikome kitas priemones“, – pasakojo L. Beganskienė.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė naujienų portalui pasakojo, kad atvejai, kai prie parduotuvių įrengtos įkrovimo stotelės yra apgadinamos, pavieniai.
„ Keletą kartų esame fiksavę nupjautus elektromobilių stotelių kabelius. Pasitaikius tokiems atvejams, stengiamės kuo operatyviau sutvarkyti stoteles, kad klientai dėl to didesnių nepatogumų nepatirtų.
Siekiant apsaugoti stoteles, jos visos nuolatos yra filmuojamos ir stebimos per vaizdo kamerų sistemą. Jei yra užfiksuojami apgadinimo atvejai, visada yra perduodama policijai ir atliekamas tyrimas“, – kalbėjo L. Skersytė.
Dar lapkričio mėnesį policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiemet buvo registruota 16 pranešimų, susijusių su įkrovimo stotelėmis (Vilniaus apskr. – 13, Kauno apskr. – 2, Utenos apskr. – 1).
Policijos duomenimis, nuostoliai siekia nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Iš 16 gautų pranešimų pagal LR BK 178 str. (vagystė) 1 d. pradėta 10 ikiteisminių tyrimų, pagal LR BK 187 str. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) 1 d. – 2, dėl 4 atvejų vyksta aplinkybių patikslinimai.
