Užpernai aukščiausiojo lygio vadovai Lietuvoje uždirbo 11 proc. daugiau nei bendras visų Baltijos šalių vadovų vidurkis. Pernai vadovai Lietuvoje vis dar uždirbo daugiausiai, tačiau jų atlyginimų pranašumas sumažėjo iki 5,9 proc.
Latvijos vadovų atlyginimo lygis panašus kaip ir 2009 metais, 10,9 proc. mažesnis nei bendras šalių vidurkis, o Estijos situacija pasikeitė - vadovų atlyginimo lygis perkopė bendrą kaimyninių šalių vidurkį ir yra 1,3 proc. didesnis nei pernai.
Nepaisant mažėjančių aukščiausiųjų vadovų atlyginimų skirtumų, jiems pavaldžių vadovų atlyginimų skirtumai Baltijos šalyse išlieka akivaizdūs.
Lyginant Baltijos šalis, Lietuva išsiskiria didesne rinka ir platesnėmis karjeros galimybėmis – talentingi vadovai turi daugiau galimybių rinktis darbdavius, todėl įmonėms tenka daugiau investuoti į vadovų atlyginimus norint juos išlaikyti. Estijoje ir Latvijoje vadovų migracijos į kitas įmones galimybės yra siauresnės, o skirtumas tarp Latvijos ir Estijos vadovų atlyginimų yra tiesioginis skirtingo ekonomikos lygio padarinys.
Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ Lietuvoje atliktas aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimų tyrimas „TopEx“ parodė, kad 71 proc. įmonių pernai pasiekė arba viršijo užsibrėžtus tikslus, tačiau tik 38 proc. vadovų tikisi gauti visą arba didesnę negu buvo numatyta premiją už 2010-uosius.
Pasak „Hay Group“ generalinės direktorės Baltijos šalims Nedos Songinaitės, vadovų atsargumas yra pagrįstas praėjusių metų patirtimi. „Išnagrinėję 685 aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimus iš 338 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių, matome, kad visas atlyginimas, įskaitant premijas ir priedus už pasiektus rezultatus, praėjusiais metais sumenko 8,3 proc. Šį sumažėjimą lėmė mažesnės premijos už 2009 metų rezultatus“, - sako N. Songinaitė.
Pasak jos, šiais metais visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos šalis, pastebima tendencija – už pasiektus rezultatus žadamos premijos ir maksimalus galimas priedas didėja, nes akcininkai nori išlaikyti talentingus vadovus ir motyvuoti juos siekti geresnių rezultatų.
N. Songinaitės teigimu, rinkoje pastebimos tendencijos, kad vadovams vis sunkiau užsidirbti didesnes premijas. „Keičiantis verslo sąlygoms, kinta ir rodiklių, už kuriuos vadovams yra skiriamos premijos, prioritetai. Šiuo metu svarbiausiu finansiniu rodikliu išlieka pelnas, tačiau šiek tiek mažėja tokių rodiklių kaip apyvarta ar rinkos dalis svarba - vadovai dažniau vertinami už piniginių srautų suvaldymą“, - sako N. Songinaitė.
Tyrimo „TopEx“ rezultatai rodo, kad vadovų premijų skaičiavimas ir išmokėjimas grindžiamas ne tik finansinių rodiklių vertinimu. Pastebima tokių rodiklių kaip efektyvumo ir produktyvumo lygis, vadovavimo kokybės bei darbuotojų įsitraukimo rodiklių svarba. Beveik ketvirtadalis tyrimo metu apklaustų įmonių teigia, kad skirdamos premijas vadovams taip pat atsižvelgia į klientų ir darbuotojų pasitenkinimo rodiklius.
Aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimų rinkos tyrimą „TopEx“ „Hay Group“ atliko 2010 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Jame dalyvavo 338 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių ir buvo surinkta informacija apie 685 aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimo paketus.
