Jau kuris laikas viena populiariausių ekonominių temų Lietuvoje – investicijos. Aukščiausia šalies valdžia neriasi iš kailio, kad pritrauktų kuo daugiau užsienio investuotojų į Lietuvą. Peržvelgus kelerių paskutinių metų Vyriausybės nuveiktus darbus, galima tvirtinti, kad susidomėjimas investavimo galimybėmis Lietuvoje yra.
Akivaizdžiausi pavyzdžiai – Didžiosios Britanijos finansų grupių „Barclays“ technologijų centro bei tarptautinės finansinių paslaugų inovacijų lyderės „Western Union“ filialų atidarymas. Tačiau investuoti ir tokiu būdu padidinti savo turtą ar pelną, gali ne tik tarptautinės kompanijos bei stambios įmonės, bet ir pavieniai asmenys. Kitaip tariant, kiekvienas iš mūsų. Drąsesni ir labiau nusimanantys finansų rinkoje tą greičiausiai ir daro. Tačiau investuojant ar pradedant tai daryti, svarbu žinoti „žaidimo“ taisykles, kad nebūtų peržengtos įstatymuose numatytos ribos, arba kitaip, nebūtų piktnaudžiavimo rinka.
Apie piktnaudžiavimą rinka, piktnaudžiavimo būdus bei priežastis, taip pat, kaip to išvengti su Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) studentais diskutavo Lietuvos Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkas Vilius Šapoka.
Anot pirmininko, piktnaudžiavimas rinka paprastai skaidomas į dvi kryptis: kai pasinaudojama viešai neatskleista informacija ir kai vykdomos manipuliacijos. Pirmuoju atveju piktnaudžiautojas žino daugiau nei kiti ir tuo pasinaudoja, antruoju – asmenys siekia sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą, pavyzdžiui, skleisdami klaidinančią informaciją apie bendrovę ir jos veiklos perspektyvas. Dėl to kitiems investuotojams išauga rizika: bliūkšta pasitikėjimas rinka, krenta likvidumas, sumažėja pats rinkos efektyvumas.
V.Šapokos teigimu, psichologai išskiria 4 sukčiavimo priežastis. „Pirmiausia spaudimas turėti daugiau ir greitai. Neretai tai pasireiškia tuomet, kai investuojama skolintomis lėšomis – investicijų vertei mažėjant patiriamas stiprus emocinis spaudimas kažką daryti, tegu ir šiaudo griebtis, bet veikti savo naudai. Tokioje situacijoje žmonės riziką pradeda vertinti neadekvačiai ir prieina išvados, kad rizikuoti apsimoka nesigilinant į galimas pasekmes. Kita sukčiavimo prielaida - spragos reguliavimo sistemoje, kurių, ypač finansų sektoriuje, kaip vienoje iš labiausiai sureguliuotų sričių, būna visada. Ir ketvirta esminė sąlyga – asmeninės žmogaus savybės, t.y. polinkis gauti neteisėtos naudos. Svarbu pažymėti, kad dalis piktnaudžiauja net ir aiškiai suvokdami riziką bei galimas pasekmes“, - pasakojo VPK pirmininkas.
Pranešėjas nurodė, kad veiksmingiausiai su piktnaudžiavimo rinka atvejais kovoti padeda ne baudos, bet tinkama prevencija. „Labai svarbu skatinti „sveikas“ atlyginimo sistemas, kitaip tariant, jos turi būti nukreiptos į ilgalaikį rezultatą. Pavyzdžiui, jei tarpininko užduotys orientuojamos į trumpalaikius rezultatus, asmuo, norėdamas pasirodyti gerai, gali patirti emocinį spaudimą ir pradėti vykdyti veiklą, prasilenkiančią su įstatymo raide. Tuo tarpu, jei rezultatai siejami su laikotarpiu, kuris pakliūna bent į dvi ekonomikos ciklo fazes, tai ne tik neskatina imtis „nešvarių veiksmų“, bet ir atsiperka pačiam tarpininkui“, - teigė V. Šapoka.
VPK pirmininkas pabrėžė, kad, jei asmuo kartą jau paslydo, tikėtina, kad jis piktnaudžiauti rinka ryšis dar kartą. Tad cikliška „juodųjų sąrašų“ patikra prevenciniais tikslais pasiteisina. Prevenciškai efektyvios ir šios priemonės: įmonių kontrolė per aiškias (savi)reguliacijos sistemas, teisinės sistemos tobulinimas, asmenų susijusių su finansų sektoriumi veiklos tikrinimas, tarpininkų bei kitų investuotojų skatinimas veikti skaidriai, galimą pelną viršijančios sankcijos ar net baudžiamoji atsakomybė.
VU TVM direktorius Julius Niedvaras sakė neabejojantis, kad po diskusijos su Lietuvos Vertybinių popierių komisijos pirmininku, daugelis studentų kitomis akimis pažvelgs į finansų rinką, dar apdairiau spręs, kur investuoti ir tokiu būdu pasieks puikių rezultatų. „Džiugu, kad tai nėra pirmasis šios institucijos ir mūsų mokyklos susitikimas. Šį pavasarį net 16 jaunuolių dalyvavo Vertybinių popierių komisijos inicijuotame projekte, kurio metu buvo vertinamos Lietuvoje veikiančių finansų tarpininkų teikiamos investicinės paslaugos. Ir viena, ir kita pusė buvo labai tuo patenkintos, nes rezultatai viršijo lūkesčius“, - kalbėjo J.Niedvaras.