14 metų didžiausią pasaulio valstybę ir vieną svarbiausių geopolitinių žaidėjų tvirta ranka suėmęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baigė pasiruošimo darbus žiemos olimpinėms žaidynėms Sočio mieste.
Modernių laikų carui olimpinės žaidynės yra puiki proga įrodyti, kad dar 1999 metais duotas pažadas sugrąžinti Rusiją į galingųjų gretas tesimas sėkmingai. Nors, panašu, kad žaidynėms pasiruošta, visą Rusiją gaubianti korupcijos bei fiskalinio cinizmo šmėkla neaplenkė ir Kaukazo papėdėje įsikūrusio Sočio.
2,5 mlrd. litų už kilometrą
Atšiaurius kalnus įveikęs transporto mazgas, sujungęs kurortinį Adlerio miestelį su olimpiniu miesteliu, Rusijos atstovų laikomas pasiruošimo žaidynėms inžineriniu pasididžiavimu. „Mažai kas tikėjo, kad mes sugebėsime nugalėti gamtą, tačiau mums pavyko“, – didžiavosi Rusijos geležinkelių atstovas, atsakingas už Sočio plėtros projektus, Andrėjus Dudnikas.
Businessweek.com duomenimis, trečių didžiausių geležinkelio linijų pasaulyje, įdarbinančių daugiau nei 1 mln. žmonių, vadovas Vladimiras Jakuninas yra artimas V. Putino žmogus. Gal todėl visai nekeista, kad beveik 52 km geležinkelio ir greitkelio ruožas Rusijai atsiėjo 22 mlrd. litų. Maždaug tiek, už kiek Latvijai pakanka išgyventi visus metus.
Nors Rusijos inžinieriams teko susidurti su sunkiomis problemomis, tokiomis kaip tunelio kasimas per patį kalno vidurį, pastebima, kad Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės iš viso atsiėjo tiek, kiek rusai išleido vienam transporto mazgui.
Opozicijos politikas Borisas Nemtsovas, kartu su Leonidu Martiniuku suskaičiavo, kad NASA nusiųsti marsaeįgį į Raudonąją planetą kainavo net triskart pigiau. Žurnalo „Esquire“ skaičiavimais, už tokią sumą pinigų tą pačią 52 km atkarpą būtų galima padengti 1 cm sluoksniu brangiausių ikrų.
Brangiausios istorijoje
Businessweek.com skaičiavimais, žiemos olimpinės žaidynės Sočyje bus atsimenamos kaip brangiausios žmonijos istorijoje – Maskva šioms nepagailėjo 130 mlrd. litų. Palyginimui, tikimasi, kad per visus 2013 metus Lietuvos ekonomika bus sukūrusi prekių ir paslaugų už 119 mlrd. litų.
Iki šiol brangiausių žaidynių titulas priklausė Pekino vasaros olimpinėms žaidynėms, atsiėjusioms 102 mlrd. litų. Įdomu, kad kinai milžinišką, tačiau mažesnę nei rusai, sumą išleido organizuodami triskart daugiau sporto renginių. Kinijoje vyko 302 rungtys – Rusijoje tokių bus 98.
Dar siekdama tapti 2014 metų olimpinių žaidynių organizatore, Rusija išlaidumo kortą naudojo kaip pagrindinį pranašumą prieš konkurentus Pietų Korėjoje ir Austrijoje. Tuomet numatyta 30 mlrd. litų suma gausiai pranoko konkurentus, o V. Putino kalba, retai naudojama anglų kalba bei pasižadėjimas sukurti „naujosios Rusijos“ pavyzdžiu tapsiantį Sočį visam pasauliui, tiesiog pakerėjo vertinimo komisiją.
Tiesa, išlaidoms išaugus daugiau nei keturis kartus, storomis piniginėmis girtis nustota, pastebi businessweek.com. „Išėjo taip, kad išleidome kur kas daugiau nei planavome, todėl pagyrūniškos nuotaikos paliko valdininkų lūpas“, – pastebi Maskvoje įsikūrusios konsultantų firmos FBK vadovas Igoris Nikolajevas.
Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Kozakas teigia, kad Sočio žaidynėms išleista kur kas mažiau, nei teigia žiniasklaida. Jis tvirtina, kad tik 6 mlrd. litų skirta statyboms, susijusioms išimtinai su žaidynėmis, o visa kita – infrastruktūriniai projektai, kurie būtų buvę vykdomi bet kokiu atveju. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad dviejų nedidelių miestelių sujungimui Rusija būtų skyrusi tokią milžinišką sumą, rašo businessweek.com.
Aplaidžiai Kaukazo vardan
V. Putinui Sočis niekad nebuvo tik žaidynės ar viešųjų ryšių akcija. Milžiniškos investicijos gali būti laikomos būdu modernizuoti technologiškai atsilikusį Kaukazo regioną. Žaidynių vieta pasirinkus Sočį iškart buvo akivaizdu, kad tai bus inžinerinis iššūkis – miestas įsikūręs tarp dviejų kalnų, todėl lygumų, reikalingų dideliems stadionams ir arenoms, tiesiog nėra.
„Ten nebuvo net paprastos infrastruktūros, o ką jau kalbėti apie tokią, kuri reikalinga, norint rengti žiemos olimpines žaidynes“, – pasakojo Jane Buchanan, „Human Rights Watch“ tyrėja, lankiusis Sočyje prieš pat statybos darbų pradžią.
Pastaroji teigė, kad labiausiai stebino vietos pareigūnų nenoras gilintis į bet kokias mokslininkų rekomendacijas. „Nebuvo net bandoma kreipti dėmesio į faktą, kad tiesiog nėra vietos kur viską statyti, – businessweek.com sakė J. Buchanan. – Remtasi nuostata, kad bus panaudota tiek lėšų, kiek reikės.“
Niekam ne paslaptis, kad dėl inžinerinio aplaidumo olimpinis parkas jau buvo subyrėjęs ir atstatytas – tai lėmė nenoras kreipti dėmesio į požemines vandens sroves, nuolatos plaunančias pamatų dirvožemį.
