Lenkijos centrinis bankas gegužės pradžioje nustebino sugriežtinęs monetarinę politiką ir 0,25 proc. padidinęs bazinę palūkanų normą iki 4,75 proc. Netikėtas Lenkijos centrinio banko sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą buvo nulemtas padidėjusios infliacijos ir kartu vis dar spartaus ekonomikos augimo.
Euro krizė Lenkijos neaplenks
Lenkijos infliacija išlieka šiek tiek didesnė už oficialų tikslinį rodiklį – 2,5 procento. Atsižvelgiant į ekonomikos lėtėjimo tendencijas, kainų kilimas Lenkijoje šiais ir ateinančiais metais turėtų mažėti. „Danske“ banko ekspertai linkę prognozuoti, kad tolesnio pinigų politikos griežtinimo Lenkijoje šiais metais tikėtis neverta. Euro krizės grėsmė išlieka, o tai reiškia ir pakankamai rimtą pavojų Lenkijos ekonomikai.
Zlotas turėtų stabilizuotis
Padidėjęs nerimas dėl politinės Graikijos krizės, didesnis nei prognozuota Kinijos ekonomikos sulėtėjimas neigiamai paveikė Lenkijos nacionalinę valiutą – zlotą. Neigiami rinkos sentimentai nusvėrė palūkanų normos didinimo poveikį ir zloto kursas euro atžvilgiu smuko. Techninė analizė trumpu laikotarpiu leidžia prognozuoti tolesnį zloto kurso smukimą euro atžvilgiu.
Ilgesnėje perspektyvoje palankus palūkanų lygis ir pakankamai tvirtos Lenkijos realios ekonomikos pozicijos neleidžia prognozuoti besitęsiančio zloto nuvertėjimo. Tai būtų teigiama naujiena Lietuvos eksportuotojams, kuriems zloto smukimas apsunkina konkuravimo šioje rinkoje galimybes.
Išlieka augimo lėtėjimo rizika
Europos Komisija Lenkijos 2012 m. BVP augimo prognozę padidino nuo 2,5 proc. iki 2,7 proc. „Danske“ banko ekspertų vertinimu, Lenkijos ūkio plėtra šiemet sudarys apie 2,8 proc. Išlieka rizika, kad 2012 m. augimas sulėtės iki 2,2 proc. Didžiausias sulėtėjimas šiemet prognozuojamas vidaus paklausai, kurią neigiamai paveiks fiskalinės politikos griežtinimas – mažės tiek privataus vartojimo, tiek ir investicijų augimas.
Planuoja pensijų reformą
Naujai išrinkta Lenkijos vyriausybė, vadovaujama premjero Donaldo Tuskos, tikėtina, įgyvendins griežtinančią fiskalinę politiką. Kita vertus, Lenkija paskelbė apie savo planus pertvarkyti pensijų sistemą. Tai turės ilgalaikį teigiamą poveikį tiek augimui, tiek ir viešiesiems finansams.
Pagrindinis planuojamų pertvarkų elementas – pakelti pensinio amžiaus ribą iki 67 metų bei sumažinti privilegijas. Šiandien Lenkijoje moterys pensinį amžių pasiekia sulaukusios 60 metų, vyrai – 65. Planuojama, kad nuo 2013 m. pensinis amžius palaipsniui susilygins ir padidės iki 67 metų. Be to, reforma numato sumažinti pensijų privilegijas policininkams, ugniagesiams, kareiviams bei kasybos sektoriaus darbuotojams, taip pat numatoma atsisakyti valstybinių pensijų kunigams.
Tokie ketinimai buvo neigiamai sutikti Lenkijos profsąjungų lyderių. Jie grasina atnaujinti protestus futbolo čempionato metu. Pensijų sistemos pertvarka yra neišvengiama prognozuojamų neigiamų demografinių Lenkijos pokyčių kontekste. Svarbu, kad šiame kontekste nemažai pamokų gali gauti ir Lietuvos pensijų sistemos reformatoriai, kurie, kaip bebūtų gaila, nieko nekalba apie privilegijomis aplipusios lietuviškosios sistemos pertvarką.
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims