Šiuo metu Europos Parlamente ir Europos Komisijoje yra rengiama eilė dokumentų, glaudžiai susijusių su Europos žaliuoju kursu. Ūkininkams šiandieną bene reikšmingiausi gamtos atkūrimo, augalų apsaugos produktų (AAP)ir anglies sekvestravimo reglamentai.Nors jie dar svarstomi, jau dabar akivaizdu, kad jie turės reikšmingos įtakos žemės ūkio sektoriui.
Ūkininkams ypač daug nerimo sukėlė dar šių metų vasarį paskelbtas Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto siūlymas dėl tausaus pesticidų naudojimo reglamento projekto. Paskelbta, jog įvertinus 2018–2020 m. duomenis siūloma daugiau kaip 80 proc. sumažinti AAP, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje, kuomet jau anksčiau paskelbtoje strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ numatytas 50 proc. sumažinimas kai kuriems mokslininkams atrodė perteklinis.
„Rengiamų dokumentų, susijusių su Europos žaliuoju kursu, iš tiesų labai daug. Žaliasis kursas labai stipriai paveiks ūkininkavimą.Jau kuris laikas diskutuojama, kad teks dar griežčiau riboti AAP naudojimą žemės ūkyje. Tačiau 27 ES šalys turi skirtingą supratimą apie referencinį laikotarpį, kiek procentų reikėtų sumažinti jų naudojimą, kas yra jautrios teritorijos ir pan. Taikydami ribojimus turime nepamiršti pagrindinės misijos – apsirūpinimo maistu“, – pažymėjo A. Baravykas.
Žemės ūkio organizacijų komiteto COPA pirmininkė Christiane Lambert laikėsi griežtos pozicijos. Jos teigimu, kai pasaulyje trūksta maisto, ES negali mažinti gamybos apribojant pesticidų naudojimą. Ji taip pat akcentavo, jog siekiant įvesti ribojimus labai svarbu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio įvertinimą. Be to, reikėtų kruopščiai apskaičiuoti, kiek ir kokių pesticidų naudojimo ribas turėtų įsivesti kiekviena atskira ES narė, nes šiandieną pasiskirstymas nevienodas. Pavyzdžiui, AAP naudojimo ES vidurkis yra apie 2,2 kg/ha, o Rumunija naudoja 0,6 kg/ha.
„AAP uždraudimas turi būti pagrįstas mokslu. Jei, tarkime, būtų uždrausti žmonių vaistai, kurie jau institucijų yra leisti naudoti, daug kam tai būtų tiesiog mirties nuosprendis. Tas pats yra su AAP“, – kritikos negailėjo C. Lambert.
Siūlo grąžinti skolą gamtai
Dar vienas daug diskusijų sukėlęs klausimas COPA-COGEGA prezidiumo posėdyje – gamtos atkūrimo reglamentas. Juo siekiama iki 2050 m. atitaisyti Europos gamtai padarytą žalą, kurią sukelia žmonių veikla. Pasak ŽŪR vicepirmininko, šio reglamento pakeitimus kaip tik nagrinėja COPA-COGECA sekretoriatas Aplinkos tarybos darbo grupėje.
„Pakeitimai progresuoja lėtai. Yra keletas gana naudingų pasiūlymų, susijusių su pačių gamtos atkūrimo planų koregavimu, taip pat apibrėžimų, pavyzdžiui, dėl pakartotinio drėkinimo, koregavimo. Tačiau procedūra Europos Parlamente blogėja, nes pateikiamos kompromisinės pataisos yra visai ne kompromisinės ir visiškai iškreiptos „žaliųjų“ NVO naudai, didinant tikslus dėl įgyvendinimo metų ir procentų“, – sako susirūpinęs A. Baravykas.
Prezidiumo posėdyje sutarta, kad klestinti biologinė įvairovė yra svarbi kiekvienam, o mūsų nykstančių buveinių ir nykstančių rūšių stiprinimas gali lemti tik gyvybingesnę ir turtingesnę ES.
Tačiau tam, kad galėtume prisidėti prie šių ambicijų, tikslai turi būti realūs ir pasiekiami. Taip pat turi būti pakankamai finansavimo ir paramos, valstybėms narėms turi būti leista pritaikyti priemones pagal savo poreikius, turi būti gerbiamos nuosavybės teisės. Visa veikla, kuria siekiama skatinti biologinę įvairovę, turi visiškai atsižvelgti į ekonominę ir socialinę perspektyvą.
Pasak A.Baravyko, neatsižvelgiama į šio pasiūlymo aprūpinimo maistu ir energetinio saugumo aspektus, o didžiulis gamybinio ploto sumažėjimas daro didelę įtaką mūsų gebėjimui apsirūpinti maistu ir pereiti prie tvarių energijos šaltinių.
„Per daug metų mūsų gamta pasikeitė. Išsiplėtė dirbamos žemės plotai, numelioruoti laukai, užtvenktos upės. Aktyvi visuomenės dalis ragina mus sugrįžti 70 metų atgal ir iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. atkurti visą eilę ekosistemų. COPA-COGECA skaičiuoja, kad bendras ekosistemų pasiūlymų finansinis poveikis per ateinančius 30 metų prilygsta maždaug 127 mlrd. eurų.
Natūralu, kad ūkininkai į tai žiūri su nerimu, nes iki šiol gamyba plėtėsi, o šiandien jau kalbama apie atvirkštinį procesą, kad žemdirbiai turės dalį plotų grąžinti gamtai. Žinoma, visiems aktualu, kas už tai sumokės. Be to, nėra aišku, kaip ES narės įgyvendins reglamentą, nes kiekvienoje šalyje situacija skirtinga“, – kalbėjo A. Baravykas, pridurdamas, kad ES nėra aiškios ir ilgalaikės paramos schemos gamtos atkūrimui finansuoti.
Nesutinka dėl lėšų panaudojimo
Europos Komisija siekia, kad nemaža šio Gamtos atkūrimo reglamento ir jo įgyvendinimo finansavimo dalis būtų skirta iš Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto ir būsimų ekologinių schemų. Tačiau ŽŪR vicepirmininkas pažymi, kad šios schemos yra savanoriškos ir nustoja galioti pasibaigus dabartiniam BŽŪP laikotarpiui.
„Tačiau Europos Komisija siekia, kad mūsų natūralių ekosistemų atkūrimas būtų ilgalaikis, o nauda pasiektų mūsų vaikus ir anūkus. Kad Europos žaliojo kurso tikslai būtų veiksmingi, finansavimą ir atkūrimą turi sudaryti trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis tikslinis valdymas“, – tikino A.Baravykas.
Taip pat siekiama atkurti žemę iš žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties arba pakeisti gamybą į alternatyvą, tokią kaip pelkių plėtimas ir stumbrų ganymas durpynuose. Sprendimas atkurti pelkes, kopas ir senuosius miškus BŽŪP sąskaita vertinama prieštaringai. BŽŪP biudžetas ir taip yra nepaprastai įtemptas, todėl labai svarbu, kad BŽŪP lėšos būtų skiriamos ūkininkams ir miškų savininkams už tai, kad jie tvariai gamintų maistą, medienos pluoštą ir kitas žaliavas.
„Europos Komisijai reikia priminti, kad BŽŪP lėšos jau yra rezervuotos. BŽŪP neturi naujų šaltinių, kuriais būtų galima pasinaudoti gamtos atkūrimo priemonėms“, – pabrėžė A.Baravykas.
Mažinti anglies išmetimą
Posėdyje išsamiai aptartas ir reglamento, nustatančio anglies šalinimo sertifikavimo sistemą, projektas. Projektiniu pasiūlymu siekiama plėtoti ir užtikrinti anglies dioksido pašalinimą ES ir sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, kad visoje ES būtų tinkamai taikoma vieninga anglies dvideginio apskaitymo metodika ir užtikrinta patikima sistema, skatinanti mažinti anglies dvideginio emisijas ir net absorbuojanti bei sukaupiant anglį dirvožemyje.
Anot A.Baravyko, Europos privačių miškų savininkai ir ūkininkai džiaugiasi būsima galimybe gauti atlygį už klimato apsaugos paslaugą, surišant anglies dioksidą žemės ūkio paskirties dirvožemyje ir miškuose, taip pat gaminant medieną ir biologinius produktus, kurie kaupia anglį ir yra iškastinių medžiagų pakaitalas.
COPA-COGECA palankiai vertina Europos Komisijos pastangas visoje ES sukurti vieningą ir suderintą sistemą, skatinančią anglies dioksido absorbavimą ir sukaupimą, tačiau, išnagrinėjusi projektą, siūlo šią sistemą supaprastinti.
„Ūkininkams kyla daug klausimų, kiek ir ar iš viso bus mokama ūkininkams už anglies dvideginio pašalinimą įprastiniu būdu auginant augalus. Pavyzdžiui, žemdirbiams iš Danijos, Lenkijos rūpėjo sužinoti, ar už auginamus kukurūzus bus mokama išmoka, nes tokiu būdu dirvoje užrakinama anglis.
Jiems buvo atsakyta, kad tai yra įprastinė ūkininkavimo praktika ir už tai nebus mokama. Tačiau COPA–COGECA pozicija griežta: net jei įprasta ūkininkavimo praktika mažina anglies išmetimą, už tai turi būti sumokama“, – tvirtino ŽŪR vicepirmininkas.
Ruošiamas dirvožemio sveikatos reglamentas
Iš Europos Komisijos sklinda žinios apie dar vieną būsimą direktyvą, numatančią saugoti dirvožemį. Tikimasi, kad naujasis siūlymas bus paskelbtas 2023 m. birželio 7 d. Žinoma, kad įstatymas bus direktyvos pavidalu, į kurį bus įtraukti bent keturi skirtingi pasiūlymai, kurie visi yra iš Dirvožemio strategijos.
Tai yra dirvožemio sveikatos sertifikatai, dirvožemio kasimo pasai, žemės paėmimo tikslai ir tvarios dirvožemio priemonės. Įstatymo tikslas – nustatyti pagrindinius dirvožemio ir dirvožemio sveikatos pagrindus, siekiant sujungti ES apibrėžtis ir praktiką. Turi būti siūlomos dirvožemio sveikatos, užteršto dirvožemio teritorijų ir žemės paėmimo apibrėžtys.
Būtina vienytis
Jis taip pat pastebėjo, kad į šiuos posėdžius atskirų šalių žemdirbių organizacijų atstovai atvyksta gerai susipažinę su rengiamais teisės aktais, reglamentais. Paruošti namų darbai padeda lengviau atstovauti ir šalies žemdirbių interesams. Anot ŽŪR vicepirmininko, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, itin proaktyviai įsitraukia į reglamentų svarstymo procesus, matyti, kad šiais klausimais jie dirba sistemingai. Jiems itin aktualus Gamtos atkūrimo reglamentas.
„Gerai žinome, kiek jie numelioravę laukų, pastatę užtvankų. Jeigu jiems reikės grįžti į tokį kraštovaizdį, kuris vyravo prieš 70 metų, bus labai daug iššūkių. Mums taip pat reikėtų labiau susitelkti ir vienytis, nesikivirčyti tarpusavyje, kad atvykę į Briuselį galėtume pateikti vieningą ir suderintą poziciją,kol reglamentas dar rengiamas.
Šie reglamentai ir toliau bus svarstomi, todėl turime ir patys labiau dalyvauti rengimo procese bei skatinti mūsų Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas dalintis turimomis žiniomis, nes tai labai glaudžiai susiję su mūsų žemės ūkio ateitimi“, – reziumavo ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas.
Straipsnio autorė – Monika Kazlauskaitė
