Indrė Mikelionytė
Žvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų kiekį regionuose, peršasi išvada, kad prireiks slėptis po pernykščiais investicijų lapais, užuot gyrusis vis gerėjančiais rodikliais, sunkiai jaučiamais paprastiems mirtingiesiems, tačiau svarbiais eksporto plėtrai.
„Įdėti“ naujai
Jeigu žiūrėtume į savo pinigines, vargiai ar jaustume gerokai padidėjusias tiesiogines užsienio investicijas (TUI) mūsų mieste ir, žinoma, visoje šalyje. Statistikos departamentas, kurio darbuotojų kasdieninė duona – skaičiuoti, skelbia, kad TUI Lietuvoje praėjusiais metais buvo kiek daugiau nei 41 mlrd. litų, vienam gyventojui tekusi dalis, atriekiama tarsi pyragas, – 14 tūkst. 59 litai. Palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu, jos padidėjo veik 10 proc. O prieš dešimtmetį, 2003-iaisiais, TUI suma buvo 13 mlrd. litų, vienam gyventojui tekusi dalis sudarė vos kiek daugiau nei 4 tūkst. litų.
Tad šiųmetė suma trumparegiui arba optimistui, linkusiam į trumparegystę, būtų išties nemaža, lygiai kaip ir augimo procentas, tačiau ekonomistai ieško tiesioginių užsienio investicijų tiesioginės naudos. Jų nuomone, paprasti mirtingieji TUI daromą įtaką labiausiai jaučia per papildomas darbo vietas. Apie jų sukūrimą liudija kitų mirtingųjų skaičiuojami rodikliai, ypač darbo biržos statistika. Tiesa, ši nuo didžiojo bumo šiek tiek švelnėja.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų lapkričio 1 dieną šalyje buvo registruota 180,8 tūkst. bedarbių. Darbo biržoje registruoti darbo neturintys asmenys, kaip ir prieš mėnesį, sudarė 9,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su 2012 metų lapkričio 1 diena, registruotas nedarbas mažėjo 0,7 proc. punkto.
Terminas „investicijos“ kilęs iš lotyniško žodžio „invest“, reiškiančio „įdėti“. Kadangi platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikintis atitinkamos grąžos, būtina paminėti, kad ženklus Lietuvos atsiradimas investicijų žemėlapyje sietinas su pozicijų tarptautinėse rinkose stiprinimu, tačiau šiame žemėlapyje mes vis dar smulkus taškelis. Todėl esame kalami prie kryžiaus – TUI skaičius lyg ir didėja, bet svarios naudos nedaug.
„Nepaisant to, kad investicijos didėja, Lietuva tikrai negali pasigirti dideliais pritraukiamų investicijų kiekiais. Pavyzdžiui, antrojo 2013 metų ketvirčio pabaigoje Lietuvoje TUI sudarė beveik 4200 eurų vienam gyventojui, o Estijoje – 10800 eurų. Nedaug sulaukiama naujų, vadinamųjų plyno lauko investicijų – dažnai statistikoje atspindimas investicijų srautas yra jau esamų pagrindinių kompanijų papildomos investicijos antrinėse įmonėse“, – tikina SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Kas jaučia, kas ne
Tikint skaičių magija, teoriškai gali džiaugtis kai kurios apskritys. Praėjusiais metais TUI daugiausia padidėjo Marijampolės apskrityje – 27 proc. (Marijampolės savivaldybėje – 2,9 karto), Utenos apskrityje – 20,5 proc. (Anykščių rajono savivaldybėje – 31,2 proc.), Alytaus apskrityje – 17,8 proc. (Druskininkų savivaldybėje – 47,8 proc.), Panevėžio apskrityje – 15,8 proc. (Panevėžio miesto savivaldybėje – 17,4 proc.) ir Vilniaus apskrityje – 12,7 proc. (Elektrėnų savivaldybėje – 22 proc., Vilniaus miesto savivaldybėje – 13,4 proc.). TUI sumažėjo tik Telšių apskrityje (-5,5 proc.).
Ekonomistė V.Tauraitė tikina, kad gyventojai tiesioginių užsienio investicijų įtaką labiausiai jaučia per sukurtas papildomas darbo vietas: „Pastaruoju metu į Lietuvą atėjusios garsios paslaugų kompanijos paprastai nepasižymi dideliu investicijų kiekiu pagal veiklos pobūdį, tačiau jų poveikį žmonės jaučia puikiai – žinoma, tie, kurie ten įsidarbina.“
Daugiausia TUI vidutiniškai vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje – 33,4 tūkst. litų (Vilniaus miesto savivaldybėje – 48,2 tūkst. litų), Telšių apskrityje – 24,2 tūkst. litų (Mažeikių rajono savivaldybėje – 61,9 tūkst. litų), Klaipėdos apskrityje – 10,7 tūkst. litų (Klaipėdos rajono savivaldybėje – 17 tūkst. litų). Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 444 litai (Jurbarko rajono savivaldybėje – 24 litai).
Lietuvos tiesioginės investicijos į užsienį
Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas į užsienį 2012 metais sudarė 1,1 mlrd. litų. Investicijų į akcinį kapitalą srautas siekė 603,2 mln. litų, reinvesticijų srautas užsienyje – 424,4 mln. litų, o kito kapitalo – 51 mln. litų. 2011 metais TI srautas į užsienį sudarė 137,3 mln. litų.
Pernai Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Estijoje (765,2 mln. litų), Latvijoje (133,6 mln. litų) ir Nyderlanduose (112,7 mln. litų), o sparčiausiai Lietuvos TI užsienyje nutekėjo iš Ukrainos (-116,9 mln. litų).
Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (944,2 mln. litų), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą (150,9 mln. litų), apdirbamąją gamybą (112,2 mln. litų).
Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas į užsienį 2013 m. antrą ketvirtį sudarė 67,5 mln. litų.
Vien pastangų neužtenka
Alytaus miesto savivaldybę 2012 metais pasiekė 229,01 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų, vienam gyventojui teko 3998 litai, Alytaus rajone skaičius pastebimai mažesnis – 86,86 mln. litų, vienam gyventojui – 3145 litai.
Kaip užtikrino Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėjos pavaduotoja Izida Baliukynienė, jei užsienio investuotojai nėra sudarę investicijų sutarties, savivaldybė informacijos, kokią įtaką padarė TUI investicijos mieste – kiek darbo vietų sukuria, nevaldo: „Dabar turime investicijų sutartis tik su Lietuvos įmonėmis. Mano žiniomis, dideles investicijas 2012 metais darė UAB „Litesko“ (biomasės kogeneracinė jėgainė – I.M.). Taip pat investavo užsienio baldų gamintojai. Dėl kitų investicijų reikėtų daryti išsamią apklausą.“
Anot I.Baliukynienės, prognozuoti tolesnes tiesioginių užsienio investicijų perspektyvas labai sunku: „Šiuo metu gerėjant įmonių veiklos rodikliams, tikėtina, bus investuojama į verslo plėtrą, bus didinama gamybos apimtis, kuriamos naujos darbo vietos. Deja, užsienio pramonininkams nerimą vis dar kelia nestabili Lietuvos mokestinė aplinka, tad artimiausiu metu naujų investuotojų sunkiai priviliosime. Tačiau dedame visas pastangas, kad užsienio investuotojai neaplenktų Alytaus: įrengėme žemės sklypus su reikiamais inžineriniais tinklais gamyklų statybai, taikome žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas, reklamuojame patrauklią miesto investicinę aplinką spaudoje, tarptautinėse verslo parodose, organizuojame potencialių investuotojų ir miesto vadovų susitikimus.“
Ekonomistai sutartinai tvirtina, kad svarbiausias veiksnys yra ne tiesioginių užsienio investicijų apimtis, o tai, kaip jomis pasinaudoja šalis, į kurią investuojama. Ne veltui sakoma, kad esti tokių valstybių, kurios tiesiog pravalgo investicijas, užuot išskaidžiusios skirtingiems ūkio sektoriams.
