BNS naujienų tarnybai Ramūnas Karbauskis šiandien tvirtino, kad Energetikos ministerija buvo įsteigta tik todėl, kad jos pagrindinė funkcija buvo Visagino atominės elektrinės statybos.
„Kadangi šitas projektas nebus vykdomas – tai visiškai akivaizdu visiems – tai tokiu atveju ir tas būtinumas...Suprantu, kad priprantama yra, kad yra ministerija, ministras, bet ji pagal savo funkcijas, pagal savo užduotis nesunkiai integruotųsi kaip departamentas į Ūkio ministeriją. Mes nematome būtinybės ją“, – teigė R.Karbauskis.
Žvelgiant pagal funkcijas, ar tokie ketinimai tuo pačiu nereiškia, kad Susisiekimo ministerija taip pat gali virsti Ūkio ministerijos departamentu, o Kultūros ministerija – Švietimo ir mokslo ministerijos?
Žilvinas Šilėnas: ministerijų sujungimai – tikrai svarstytini
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad svarbiausia, jot būtų sukurta sinergija. Visiškai svarstytina ir Susisiekimo ministerijos prijungimas prie Ūkio. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip tokie sprendimai būtų vykdomi. Tikslingai įvykdžius reformą, būtų galima ir kitaip padalinti atliekamus darbus, sumažinti valdininkų skaičių.
„Jei protingai būtų atliekamas ministerijų naikinimas, sumažėtų ir darbuotojų skaičius, jei neprotingai tai ne. Kai kūrė Energetikos ministeriją žadėjo, kad darbuotojų bendras skaičius neišaugs, bet buvo ne taip. Energetikos ministerijos atžvilgiu nepamirškim to, kad ilgą laiką jos nebuvo ir ji visai neseniai sukurta. Logiškai aš neprieštaraučiau tokiam žingsniui (prijungimui prie Ūkio – red. pastaba). Manau, kad Energetika yra ūkio dalis ir kuomet energetika iškeliama virš ekonomikos tai yra blogai“ , – sako analitikas.
Tačiau diskutuojant Energetikos ministerijos naikinimo klausimu, kyla svarstymų, ar bus išlaikyta ir toliau vystoma energetinė nepriklausomybė.
Pasak LLRI prezidento, viskas priklauso nuo politinės valios ir valstybės apsisprendimo.
„Jei dalykai vyktų tik įkūrus ministeriją, tai kurtume Laimės ar Turto ministeriją. Viskas priklauso nuo apsisprendimo ir darbo organizavimo. Nuo to kokie viceministrai, kaip bus sudėliota, ar bus sinergija“, – sako Ž. Šilėnas.
Diskusijų objektu tampa ir pastatai, kuriuose įsikūrusios ministerijos. Didžioji dalis jų – didelės vertės pastatuose, kurių nuoma – brangi. Tad sujungus daugiau ministerijų, būtų galima iš nuomos surinkti daugiau lėšų į biudžetą.
Visgi Ž. Šilėno nuomone, šis kriterijus tikrai nėra tas, kuris turėtų lemti ministerijų sujungimo reformas.
„Dabar protingai tvarkantis su turtu, būtų galima sutaupyti daugybės pastatų išlaikymo išlaidas. Jei kalbame apie strateginius valstybės reikalus, tai pastatai neturi būti lemiama priežastis, nors, aišku, tai padėtų sutaupyti pinigų.
Kai kalbame apie ministerijų jungimą, reikia ieškoti sinergijos tarp jų, bendro darbo ir, kad pagerėtų darbo kokybė. Kitaip tariant, galima apskritai kitą mintį kelti, kad visas ministerijas reikia sukelti į vieną pastatą. Pastatyti naują pastatą ne Vilniaus centre, o ten, kur būtų žmonėms patogu privažiuoti. Padaryti ministerijų klasterį. Skirtingų ministerijų darbuotojai vienas šalia kito būdami pasiektų sinergiją, greičiau sutvarkytų reikalus.
O pastatų problema yra, dauguma ministerijų yra neprotingai išdėstyta miesto centre, kur gyventojams sunku privažiuoti. Tai ypatingai brangios vietos, kai galima pigesnėse įsikurti. Be to, pastatai sunkiai pritaikomi moderniems poreikiams“, – komentuoja ekonomistas.
Arvydas Sekmokas: Energetikos ministerijos panaikinimas lemtų Lietuvos atidavimą Rusijos įtakai
Buvęs Energetikos ministerijos ministras yra vienas tų, kurie įsitikinę, kad šios ministerijos panaikinimas silpnintų Lietuvos pozicijas svarbiais energetikai klausimais. Pasak jo, tokie dalykai kaip ministerijų sujungimai – visiškai įmanomi, tačiau jie pareikalauja daugybės laiko, kuris itin brangus Lietuvai nebaigus strateginių projektų.
„Matėm, kad Energetikos ministerija buvo panaikinta premjero Vagnoriaus laikais, tačiau tokios pertvarkos, ypač prijungimas ar atskyrimas yra daug sudėtingesnės nei ministerijos panaikinimas. Tai trunka pakankamai ilgai. Tam reikia naujai formuoti kolektyvą, naujas kolektyvas turi įgauti bendro darbo įgūdžius, koordinavimo klausimus. Tie klausimai taip pat derinami su Finansų ministerija ir kitomis. Tam mažiausiai reikia metų. Jei Energetikos ministerija buvo įsteigta atskeliant tiesiog dalį nuo Ūkio ministerijos – buvo tos pačios patalpos, dalis to paties personalo ir tai suformuoti ministeriją truko daugiau nei metus laiko, tai tokiu atveju jungti dideles ministerijas kaip Susisiekimo prie Ūkio ar Kultūros prie Švietimo atimtų daug laiko ir tos pertvarkos įneštų sumaišties. Kol viskas nusistovėtų tai iš tikro būtų problema“ , – sako A. Sekmokas.
Pašnekovo teigimu, vis dar yra trys strateginiai tikslai Lietuvai, kuriems būtina stipri priežiūra. Vien energetikos departamentas, sklandaus šių klausimų sprendimo, neužtikrintų.
„Nėra įgyvendintas sinchronizacijos projektas, kuris yra esminis. Lietuvos elektros perdavimo sistema iš esmės yra Rusijos elektros perdavimo sistemos dalis. To projekto neįgyvendinimas arba jei jis būtų pavestas kaip vienas iš projektų, tai labai abejoju to projekto sėkme. Toks sprendimas iš esmės reiškia, kad Lietuva energetikos srityje paliekama Rusijos įtakai. Apskritai sinchronizacijos projektas sunkiai į priekį stumiasi ir padarius tokį pakeitimą, jis, ko gero, visai sustotų.
Kita tema, be abejo yra Astravo AE ir Lietuvos pastangos apsisaugoti nuo šitos grėsmės. Vėlgi nuleidus į žemesnį lygį, departamento, tas klausimas prarastų tiek dėmesio, kiek jo reikia ir, abejotina, kiek Lietuvai sektųsi tiek techninėmis, tiek komercinėmis priemonėmis riboti Astravo elektros patekimą į rinką. Iš esmės tokiu sprendimu LVŽS tolsta nuo savo programos, kurioje aiškiai išsakė prieštaravimą Astravo AE statybai, aiškiai išsakyta nuostata įgyvendinti sinchronizacijos projektą. Gal tokiam sprendimui (grąžinti Energetikos ministeriją Ūkio – red. pastaba) daro įtaką, tai, kad bandoma sulipdyti koaliciją su socialdemokratais, o gal verslo interesų daroma įtaka“, – svarsto buvęs energetikos ministras.
Jo teigimu, nors projektams svarbu ne fizinis ministerijos egzistavimas, o politinė valia, Energetikos ministerija yra būtina Astravo AE ir sinchronizacijos klausimams spręsti. Be to kyla grėsmių ir dėl Ignalinos AE uždarymo ES finansavimo praradimo.
„Karbauskio klaidingas pasakymas, kad Energetikos ministerija skirta Visagino AE statybai. Ji iš tikro buvo skirta tam, kad energetika pereitų į valstybės rankas: buvo perimtas „Gazprom“, iš „NDX“ perimta elektros sistema, buvo pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas ir, kol nebus pasiekta sinchronizacija ir nebus sėkmingai sprendžiamas Astravo AE klausimas, tol ji būtina. Trečias klausimas – Ignalinos AE uždarymas. Būsimos derybos dėl šios atominės finansavimo. Tam vėl reikalinga aušto lygio kompetencija, aukšto lygio Vyriausybės nario atstovavimas Lietuvai“, – įsitikinęs A. Sekmokas.
Ramūnas Vilpišauskas: labiau argumentuotas būtų Energetikos ir Susisiekimo ministerijų sujungimas
Politologas, VU TSPMI direktorius tvirtai atsako taip, paklaustas ar toks sprendimas galėtų reikšti, jog ateityje ir Susisiekimo ministerija būtų priskirta Ūkio, o Kultūros – Švietimui. Pasak jo, jau seniai sklandė idėja sujungti Energetikos ir Susisiekimo ministerijas į bendrą darinį – Infrastruktūros ministeriją.
„Ministerijų sujungimas priklauso nuo motyvų. Jei motyvai yra sumažinti administravimo išlaidas, galimą funkcijų persidengimą, tada erdvės tam yra ir daugiau. Anksčiau buvo svarstoma kurti vieną Infrastruktūros ministeriją, kur galėtų būti ir energetika, ir susisiekimas ir, galbūt, ūkio reikalai. Tačiau yra skirtumas tarp energetikos ir susisiekimo sričių, nes energetikos įmonės gana sėkmingai buvo pertvarkytos ir jų rodikliai gana geri, tuo tarpu susisiekimo sektoriuje yra tokių įmonių kaip Lietuvos geležinkeliai, kurių veikla yra gan smarkiai kritikuojama. Jei žiūrima racionaliai, gal iš pradžių turėtų būti baigiamos valstybės valdomų įmonių susisiekimo srityje pertvarkos ir tada būtų galima ją kartu jungti su Energetikos ministerija“, – ministerijų sujungimą svarsto R. Vilpišauskas.
Pasak jo, bet kokia ministerijų reforma reikalauja tikslesnių detalių, kad viskas būtų vykdoma – svarbus ne simbolinis gestas, o reali nauda.
„Gali būti daroma tik dėl simbolinių priežasčių, kad būtų galima rinkėjams pasakyti, jog mes ėmėmės biurokratijos mažinimo, o iš tikrųjų realiai nieko nepadaryta. Galima ir apjungus ministerijas toliau tęsti tuos projektus, kurie yra vykdomi nemažinant šių procesų efektyvumo. Čia visa esmė yra detalėse. Galima tik pakeisti iškabas ir iš esmės nieko nekeisti, realių pokyčių nebūtų. Galima iš tiesų ieškoti, kaip efektyviau organizuoti ministerijų veiklą, politikos formavimą įgyvendinimą, t.y. kaip geriau atlikti šias funkcijas, kurias ministerijos atlieka ir, jei tai tinkamai būtų padarytam, atsirastų erdvės išteklių taupymui ir geresnei paslaugų kokybei“, – sako politologas.
Jis pripažįsta, kad sprendžiant europinio lygmens klausimus ministro svarba tikrai didesnė nei viceministro, tačiau priklausytų ir nuo to, kaip keistųsi ūkio ministro portfelis.
„Galbūt energetika jame sudarytų tinkamą dalį, tinkamą svorį. Bet tokias idėjas galima vertinti tik žinant daugiau apie tai, kaip tai būtų daroma. Nes nemažiau, o gal ir daugiau argumentų būtų už Energetikos ir Susisiekimo ministerijos sujungimą, kuriant Infrastruktūros ministeriją. Svarbiausia nesugadinti to, kas padaryta ir gerai veikia“, – komentuoja R. Vilpišauskas.
