Pagrindinės priežastys, dėl kurių nuspręsta uždaryti atliekų šachtas daugiabučiuose – nepageidaujami kvapai ir netinkamos higienos sąlygos. Atsižvelgta ir į tai, kad po šachtomis stovintys konteineriai nepritaikyti šiukšlių rūšiavimui.
Visgi daugiabučių gyventojai pasiskirstė į dvi grupes – pritariančių tokiam sprendimui ir tikinančių, kad tai visiškai nereikalinga. Kai kurie gyventojai įžvelgia ir kitų problemų: šachtos dezinfekuojamos ir užsandarinamos netinkamai, o konteineriai – perpildyti.
Prie konteinerių – krūvos šiukšlių
Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventojai pasidalijo įspūdžiais apie uždaromas šachtinių atliekų surinkimo sistemas. Daugelis jų džiaugiasi, kad nebereikia kęsti prasto kvapo, tačiau gyventojai atkreipė dėmesį į kitas dėl to atsirandančias problemas – konteinerius, kupinus šiukšlių.
„Pirmus metus gyvenome vasarą be šiukšlių smarvės laiptinėje. Išties nuostabus ir pamirštas jausmas nesijausti lyg gyvenant atliekų konteineryje. Visada buvau už šachtų užvirinimą, todėl džiaugiuosi, kad pagaliau tai įvyko.
Nėra jokios bėdos nunešti šiukšles iki gatvės, bėda ta, kad jų nepradėjo išvežinėti dažniau, todėl jos kaupiasi. Nereikia jokių papildomų konteinerių, tik dažniau išvežti bendrų atliekų konteinerius“, – pasakoja Karoliniškių mikrorajone gyvenantis vyras.
Kita moteris, gyvenanti šio mikrorajono Druskio g. sako, kad kieme nauji konteineriai buvo pastatyti netoli vaikų žaidimo aikštelės, o vos keliais konteineriais naudosis mažiausiai dviejų dvylikaaukščių ir devynaukščio daugiabučių namų gyventojai.
„Šachtos užvirintos dar ne visuose daugiabučiuose, o jau dabar prie konteinerių baisu, tai kai čia visas šachtas užvirins – bus katastrofa. Esu Druskio g. 9 namo gyventoja ir tokiu sprendimu esu labai nepatenkinta. Ir dar prie konteinerių stoja kas nori ir iš mašinų iškrauna ką nori, nes privažiuoti prie jų – labai patogu“, – pastebi moteris.
Kiti gyventojai atkreipia dėmesį, kad problema tampa ne tik pilni konteineriai, bet ir tai, kad dalis gyventojų palieka šiukšles prie durų, vesdavusių į patalpą, kur stovėdavo senasis konteineris su šiukšlėmis iš atliekų šachtų.
„Pas mus tapo didele problema tai, kad dabar, kur yra durys su kodu į buvusį konteinerį, tai kaimynai iš aplinkinių namų šiukšles meta tiesiog ten“, – sako mergina.
„Dabar pyktis ima, kad visi meta šiukšles prie durų. Juk konteineriai pastatyti tam tikrose vietose, negi taip sunku nueiti. Ar daugeliui patogiau gyventi su šiukšlių smarve ir jų neskirstymu? Ne visi rūšiuoja šiukšles. Buitines atliekas meta bendrai su viskuo“, – dėmesį atkreipia kita Karoliniškių gyventoja.
Dar viena moteris pasakoja, kad jos namo gyventojai susirinkimuose ne kartą balsavo prieš šachtų užvirinimą, tačiau galiausiai jos vis tiek buvo uždarytos.
„Dabar trūksta konteinerių, savaitgaliais iš viso būna pergrūsta, kai kurie palikinėja šiukšles prie laiptinių, prie konteinerio durų. Visur smarvė ir betvarkė“, – piktinasi moteris.
Prastas šachtų uždarymas
Rugpjūčio mėnesį viename iš A. J. Povilaičio g. esančių daugiabučių taip pat buvo atlikti šiukšlių šalintuvų valymo, dezinfekavimo ir jų angų sandarinimo darbai. Visa tai namo gyventojams bendrai kainavo daugiau nei 640 eurų.
Po atliktų darbų vienas namo gyventojas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti, kad kai kurios šachtų angos yra uždarytos nesandariai, šachtų dangčiai, kad neatsidarytų, pritvirtinti kniedėmis.
„Kaip jums patinka sandarinimas už 262,80 eurus? Tai va, pasiskundžiau „Mano būstui“ per programėlę. Paskambino man susirūpinęs vadybininkas, paklausė, kas ne taip, paaiškinau, kad arba tegul darbus kokybiškai padaro, arba už tą chaltūrą atitinkamai mažiau pinigų paima. Vadybininkas pažadėjo atvažiuoti ir asmeniškai įsitikinti, paprašė nuotraukas atsiųsti – atsiunčiau. Galų gale radau programėlėje ataskaitą už atliktus darbus – 291,97 eurus. Žodžiu, mieli Karoliniškių gyventojai, nesiskųskite, nes brangsta“, – piktinosi vyras.
Portalui tv3.lt jis sakė, kad didesnė suma atsirado vietoje anonsuotos sumos už atliktus darbus, tačiau jokie papildomi darbai, kad šachtų angos būtų uždarytos sandariau, atlikti nebuvo.
„Daugiau jiems nebeskambinau, nesiaiškinau, nematau prasmės“, – teigia vyras.
Kiti gyventojai po šiuo įrašu taip pat teigė, kad atliekų šachtų angos užsandarintos nekokybiškai ir kituose daugiabučiuose arba prieš uždarant jos nebuvo plaunamos.
Įmonės „Mano būstas“, teikiančios pastatų priežiūros paslaugas, atstovas Paulius Ugianskis pasakoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės nurodymu namo prižiūrėtojas privalo pasirūpinti, kad higienos normų nebeatitinkančios šiukšlių šalintuvų šachtos būtų užsandarintos.
„Jei savivaldybė name panaikina konteinerinę, o gyventojai toliau pila atliekas pro šachtą, administratorius organizuoja šiukšlių išvežimą ir patalpų dezinfekciją, o patirtas sąnaudas paskirsto kiekvienam butui proporcingai pagal patalpų plotą.
Dėl atliktų darbų kokybės iki šiol esame gavę vos kelias gyventojų užklausas. Jei paaiškėja, kad darbai nebuvo atlikti kokybiškai, defektus savo lėšomis privalo ištaisyti darbus atlikę rangovai“, – tikina P. Ugianskis.
Jis pasakoja, kad iki šiol tuose namuose, kuriuose buvo vykdomas balsavimas dėl šių darbų atlikimo, dauguma gyventojų sutiko, kad jų laiptinėse šachtos būtų užsandarintos. Vienos tokios šachtos užsanadarinimo darbų kaina – 24 eurai be PVM.
„Prieš kiekvieną užsandarinimą, laikantis higienos normų reikalavimų, šachtos yra dezinfekuojamos. Namo savininkai, daugumos sprendimu, šiuos darbus, laikantis atitinkamų reikalavimų, gali atlikti ir patys. Kadangi šachtos yra gyventojų nuosavybė, tik jie ir ne kažkas kitas, daugumos sutarimu, sprendžia - užsandarinti jas ar ne“, – komentuoja P. Ugianskis.
Uždaryta daugiau nei 900 atliekų šachtų
Vilniaus miesto savivaldybė šių metų pradžioje nurodė, kad šachtų bus atsisakoma palaipsniui: pirmiausia prie namų bus pastatomos naujos pusiau požeminės atliekų aikštelės. Tuomet namas bus įspėjamas, kad maždaug po vieno mėnesio iš namo šachtos bus išimamas atliekų konteineris. Jeigu prie namo dar nėra pastatytos naujos aikštelės – šachtomis bus galima naudotis iki kol bus pastatyta aikštelė.
Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus patarėjas Vytautas Budreika pasakoja, kad šiuo metu uždaryta 915 šachtinių atliekų surinkimo sistemų, o tai sudaro maždaug trečdalį visų naudojamų šachtinių sistemų Vilniaus miesto daugiabučiuose. Šachtinių sistemų uždarymu turi pasirūpinti pastatų prižiūrėtojai/administratoriai arba namų bendrijos.
„Šachtinės sistemos yra uždaromos tada, kai yra sukuriama alternatyva gyventojams – įrengiamos naujos komunalinių atliekų aikštelės“, – sako V. Budreika.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisykles toliau naudotis šachtomis negalima, todėl alternatyva name palikti atviras šachtines atliekų surinkimo sistemas nėra numatyta.
„Kadangi šachtų uždarymas yra tampriai susijęs su komunalinių atliekų aikštelių įrengimu, tai visas šachtas iki galo gali pavykti uždaryti tik galutinai įgyvendinus II aikštelių įrengimo projekto etapą – iki 2023 m. pabaigos. Tiesa, planuojama, kad didžioji dalis šachtų bus uždarytos gerokai greičiau“, – apie vykstantį uždarymą pasakoja V. Budreika.
