Su tuo susidūrė vilnietis Tomas, kuris pasiskundė, kad jo darbuotojai dėl neapdairumo netikrino prekių galiojimo ir pardavimui į lentynas dėjo naujesnius, ilgesnio galiojimo produktus.
Dėl šios priežasties sandėlyje liko daug pasibaigusio galiojimo prekių, kurių nebuvo spėta parduoti laiku.
Darbdavys teiravosi, ar tokiu atveju nuostolius už tas neparduotas, pasibaigusio galiojimo prekes gali išskaičiuoti iš darbuotojų algos:
„Darbuotojai piktinasi, bet juk čia – jų kaltė, kad nesužiūrėjo ir dabar krūva prekių liko neparduotų, įmonė patyrė nuostolių.“
Kada darbdavys gali išskaičiuoti iš atlyginimo?
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Raminta Girtavičiūtė primena, kad, pagal Darbo kodeksą (DK), išskaitos iš darbuotojo algos galimos tik tokiais atvejais:
- grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;
- grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
- atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
- išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.
„Šiuo atveju galėtų būti aktualus nebent atvejis, kai išskaita yra atliekama atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui“, – nurodė teisininkė.
Vis tik Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymėjo, kad išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo gali būti daromos tik darbdaviui nustačius darbo pareigų pažeidimą dėl darbuotojo kaltės.
T. y., kai žala atsirado dėl darbuotojo neteisėtos veikos, tyčios ar neatsargumo, netinkamai vykdomų ar nevykdomų pareigų.
Be viso to, VDI dar paminėjo – jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę, dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo darbdavys privalo kreiptis tiesiogiai į draudiką.
Kaip darbdavys turi įrodyti darbuotojo kaltę
Pasak R. Girtavičiūtės, tam, kad galėtų atlikti išskaitas iš algų, darbdavys turi įrodyti, jog darbuotojas pažeidė savo pareigas.
Taigi pirmiausia darbdavys turėtų įrodyti, kad darbuotojai turėjo pareigą tikrinti prekių galiojimą ir pardavimui pirmiau pateikti trumpesnio galiojimo prekes.
„Darbdavys gali aiškiai reglamentuoti ir supažindinti darbuotoją su jo pareigomis. O tokiu atveju būtų galima kvestionuoti, ar darbuotojas tinkamai vykdė savo pareigas ir ar atsiradusi žala yra darbuotojo kaltė.
Jei vidiniai dokumentai (pvz., pareigybės aprašymas) nenumato konkrečių pareigų, reikėtų vertinti, ar prekių galiojimo stebėjimas ir tinkamas jų išdėliojimas yra įprastos pareigos darbuotojo funkcijai“, – dėstė teisininkė.
Ji nurodė, kad, kilus nesutarimams dėl pareigų, darbuotojas gali pareikalauti darbdavio per 5 darbo dienas pateikti tokią informaciją. Jei gautas funkcijų aprašymas neatitinka šalių suderėtų darbo sąlygų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
„Jei darbuotojai su šiomis pareigomis nebuvo supažindinti, nėra ir darbuotojų kaltės. Taigi ir išskaitos iš darbo užmokesčio nebūtų galimos“, – pažymėjo pašnekovė.
Kokio dydžio žalą gali išskaičiuoti iš algos
VDI teigimu, darbuotojo padarytos žalos dydį nustato darbdavys. Jis turi atsižvelgti ne tik į darbuotojo, bet ir savo kaltę, abiejų šalių veiksmus siekiant tos žalos išvengti, netekto turto vertę ir tai, kiek įtakos žalai turi darbdavio vykdomos veiklos pobūdis, iš jos kylančios rizikos.
Inspekcijos atstovai atkreipė dėmesį, kad darbdavys išieškoti žalą gali ne vėliau kaip per 3 mėn., o vienos išskaitos dydis negali viršyti 1 mėn. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Pašnekovai pridūrė, kad darbuotojams dažniausiai nereikia atlyginti visos žalos darbdaviui, kadangi suma negali viršyti darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Vis tik, jei žala padaroma dėl didelio darbuotojo neatsargumo (t. y., kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas ignoruoja), tada jis darbdaviui gali atlyginti ne daugiau kaip 6 VDU.
Pasak inspekcijos, darbuotojas atlyginti visa žalą privalo tik tuomet, kai žala buvo padaryta:
- tyčia;
- neblaivaus darbuotojo;
- vykdant veiklą, turinčią nusikaltimo požymių;
- pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją;
- darbdaviui padarius neturtinę žalą;
- kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Išskaičiavimai iš algos – be darbuotojo žinios?
R. Girtavičiūtė paminėjo – jei yra pagrindas atlikti išskaitą, darbuotojo sutikimas tam nėra reikalingas:
„Tačiau rekomenduojama darbdaviui raštu įspėti darbuotoją apie išskaitą – nurodyti išskaitos priežastis ir dydį. Taip galima sumažinti darbo ginčų tikimybę.“
Teisininkė pabrėžė, kad išskaitos iš darbuotojo atlyginimo yra galimos tik DK ar kitų įstatymų numatyta tvarka.
Nukrypti nuo šios nuostatos galima tik tais atvejais, kai darbuotojui mokamas darbo užmokestis yra bent 2 VDU dydžio (2025 m. t. y. 2108,88 x 2 = 4217,76 euro).
Ir kai yra išlaikoma darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra, t. y. už nukrypimą nuo DK darbuotojui yra suteikiamos papildomos garantijos ar lengvatos.
Kur kreiptis ir kuo baigiasi tokie ginčai
VDI primena – jei darbuotojas mano, kad žalos išieškojimas yra nepagrįstas ar neatitinka DK, jis per 3 mėn. su prašymu gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Inspekcijos atstovai skaičiavo, kad tokių atvejų pasitaiko, bet nedaug. Pvz., 2024 m. ginčai dėl turtinės žalos sudarė apie 2,8 proc. visų iškeltų ir išnagrinėtų reikalavimų.
„Reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo dažniausiai (apie 26 proc.) buvo atmesti, išspręsti taikos sutartimis (apie 18 proc.) arba tenkinti / tenkinti iš dalies (apie 18 proc.).
Apie 10 proc. šių reikalavimų buvo atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino, apie 8 proc. ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki komisijos posėdžio ar jo metu“, – vardijo VDI.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
