Trečiadienį Ekonomikos komiteto posėdžio metu naujai paskirtas ministras E. Sabutis teigė, kad pagrindinis dėmesys jo kadencijos metu bus skiriamas kelių infrastruktūros gerinimui.
„Pagrindinis uždavinys – sugebėti suformuoti tvarų ir pastovų finansavimo šaltinį kelių finansavimui, t.y. jį praplėsti“, – sakė jis.
Siūlo apmokestinti kelius, įkurti kelių fondą
Pasak ministro, žadama sukurti ir kelių fondą, iš kur ir būtų paimami pinigai kelių remontui, o taip pat paskirstomos lėšos ir savivaldybėms.
„Norėčiau būti optimistas ir sakyti, kad galėsime į jį [fondą] perkelti nemažą dalį ne tik gaunamų lėšų iš apmokestinimų kelių ir praplėsto tinklo apmokestinimo, tačiau ir iš akcizo.
<...> Aš labai norėčiau, kad įvairūs registracijos mokesčiai įeitų į tą fondą“, – atkreipė dėmesį jis.
E. Sabutis sako, kad klausimas dėl kelių rinkliavos sistemos „e-tolling“, nors ir yra įstrigęs, tačiau žadama imtis veiksmų, kad rinkliava pradėtų veikti.
Tokios sistemos pagalba, kaip neseniai teigė ministras, mokestis už naudojimąsi keliais galėtų būti taikomas visiems, kas gadina kelius.
„Numatoma išplėsti valstybinių apmokamų kelių tinklą ir pritaikyti vadinamą „e-tolling“ [sistemą].
<...> Dabar formuojasi tokia mintis, kad pati ministerija vienaip ar kitaip galėtų perimti šitą klausimą į savo rankas, vienaip ar kitaip per kitus metus, pritaikius atitinkamai teisės aktus arba įvedant naujus, šitą sistemą įdiegti, tam, kad 2026 m. jau galėtumėme pradėti rinkti „e-tollingo“ pinigus“, – posėdžio metu dar kartą patvirtino ministras.
Pasak naujai paskirto, iš akcizo surenkamų pinigų nepakanka, o būsimas sprendimas dėl naujų kelių finansavimo šaltinių nebus populiarus.
„Sprendimas nei populiarus bus, nei pasitiktas plojimais. Tačiau kitos išeities šiandien nematoma“, – apibendrino dabartinę situaciją E. Sabutis.
Apie apmokestinimą kalbėta ir anksčiau
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis Marius Skuodis ir kai kurie politikai Seime siūlė, jog už naują kelią, kurį pastatytų verslininkai arba Susisiekimo ministerijai priklausanti bendrovė „Via Lietuva“, susimokėtų visi juo važiuojantys vairuotojai
„Mokami keliai turėtų būti tie, kuriems yra alternatyva, kaip pavyzdį galiu pateikti kad ir „Via Baltica“ kelią, kuris praeina pro Kėdainius, iki Kėdainių yra ir kitas kelias, dabar jis baigtas rekonstruoti, kuriuo būtų galima puikiai pasiekt ir Kėdainius, jeigu nenori važiuot mokamu keliu“, – yra teigęs Seimo narys Kazys Starkevičius.
Tiesa, politikas yra teigęs, kad vairuotojai vis tiek turėtų galimybę – ar važiuoti mokamu, ar nemokamu keliu.
Politikai žadėjo sekti ir kitų šalių pavyzdžiu. Pavyzdžiui, dabar Lenkijoje mokama tik už pravažiavimą kai kuriomis pagrindinėmis magistralėmis. Pavyzdžiui, magistrale A2, kuri prasideda už Poznanės, veda pro Lodzę link sienos su Vokietija.
Bendras apmokestintos magistralės atstumas būtų beveik kaip nuo Vilniaus ribos iki Klaipėdos. Už pravažiavimą visu keliu reikia mokėti 114 zlotų (26 eurus). Už atkarpą, kuri prilygtų atstumui tarp Vilniaus ir Kauno – 64 zlotus (beveik 15 eurų).
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
