Už Gitano Nausėdos pasiūlytas Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas balsavo daugiau kaip 100 seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė 1 ir 4 parlamentarai.
Antradienio posėdyje jo vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė pabrėžė, šalies vadovas nekvestionuoja kelionių kupono idėjos, kuri įtvirtinta atmestuose įstatymuose. Tačiau ši priemonė esą turėtų būti taikoma tik ekstremalioje situacijoje ir tik susitarus su klientu, o ne tapti nuolatine priemone ir ilgą laiką nukelti pinigų išmokėjimą.
Seimo nariai argumentavo, kad priėmus prezidento veto, turizmo sektorius panirs „po vandeniu“. Kitose šalyse turizmo sektoriaus bėdos esą sprendžiamos skirtingomis priemonėmis, tačiau daug kur kelionių organizatoriams teikiama negrąžintina valstybės pagalba. Lietuvoje tokių tikslinių priemonių netaikoma. Taigi, dėl to ir reikalingi kelionių kuponai, kurie galėtų būti išduodami. Piniginė kompensacija būtų teiktina tik po kurio laiko.
Esminis nesutarimas Seime buvo dėl to, per kiek laiko kelionių organizatoriai turėtų grąžinti pinigus klientams už neįvykusias keliones.
Anksčiau Seimo priimtame, bet prezidento vetuotame įstatyme, buvo numatytas 6 mėnesių terminas.
Vis dėlto pritarus prezidento veto, liko 14 dienų terminas, išskyrus atvejį, kai per šį terminą turistas ir kelionių organizatorius susitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo įstatyme nustatytomis priemonėmis ir sąlygomis.
Taigi, kelionių organizatorius kuponą vietoje pinigų galės siūlyti tik tuo atveju, jeigu turistas sutiks.
Pinigai būtų buvę tik po pusmečio
Primename, kad balandžio 7 d. Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas, kurios leido kelionių organizatoriams už neįvykusią turistinę kelionę pinigus turistams grąžinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Kelionių organizatoriams, leista siūlyti turistams alternatyvą – kuponą, kurio vertė turės būti ne mažesnė nei už neįvykusią kelionę sumokėtą pinigų sumą.
Pasak pataisų pasiūlymų iniciatorių, taip siekta išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas, kad turistai neprarastų už keliones sumokėtų pinigų, o kelionių organizatoriai galėtų išsaugoti darbo vietas, išvengtų bankroto ar nemokumo atvejų.
Priimtais pakeitimais nutarta įtvirtinti alternatyvų būdą atsiskaityti su turistais už neįvykusias keliones ir jiems pasiūlyti papildomų paslaugų už nemažesnę kainą.
Kupono, kuris būtų galiojęs 12 mėnesių, sąlygos apibrėžtos Turizmo įstatyme. Būsimai kupono kelionei būtų buvę taikomos tos pačios kelionių organizatoriaus prievolių užtikrinimo sąlygos, kokios taikomos, jeigu už būsimą kelionę turistas būtų sumokėjęs savo lėšomis.
Turistui nepanaudojus kupono per 12 mėn., kelionių organizatorius būtų privalėję grąžinti turisto sumokėtus pinigus per 14 d. nuo kupono galiojimo termino pabaigos.
Vis dėlto balandžio 14 d. prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti šiuos įstatymų pakeitimus.
„Verslo prisiimta rizika net ir ekstremalios situacijos metu negali būti perkeliama vien ant vartotojų pečių, taip pažeidžiant jų kaip silpnesniosios sutarties pusės interesus“, – aiškino šalies vadovas.
Jis pasiūlė Seimui Civiliniame kodekse įrašyti nuostatą, kad visi turisto arba jo vardu sumokėti pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos, išskyrus atvejį, kai per šį terminą Turizmo įstatymo nustatytais atvejais turistas ir kelionių organizatorius susitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis ir sąlygomis.
