Anot Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, vidutiniškai centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gruodį sumažėjo 0,8%, palyginti su lapkričio mėnesiu. Centralizuotai tiekiama šiluma daugiau nei 8% atpigo Varėnoje, 4% – Trakuose. Telšiuose, Biržuose, Joniškyje šilumos kaina mažėjo 1% ribose. Savaitraštis “Šiauliai plius" pasidomėjo, kuris šalies miestas šildosi pigiausiai ir kiek už šildymą moka kaimyninių savivaldybių gyventojai.
Brangiausiai šildosi Joniškis, pigiausiai – Radviliškis
Per metus skirtinguose regionuose šilumos kaina keitėsi nevienodai ir tai iš dalies priklausė nuo to, kaip dažnai, svyruojant kuro kainoms, buvo keičiama šilumos kaina (teisinė bazė leidžia nekeisti šilumos kainų, jei kuro kainų pokytis yra mažesnis nei 5%). Didžiuosiuose miestuose šilumos kainos pokyčius daugiausia nulėmė gamtinių dujų kainos augimas. Taigi šiuo metu Panevėžyje šilumos kaina yra apie 7%, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose daugiau nei 20% didesnė, palyginti su 2010 m. gruodžio mėn. Metinis gamtinių dujų kainų pokytis yra apie 40%.
Metinis centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinės kainos pokytis yra 16,8%.
Didžiausia šildymo kaina Šiaulių regione – Joniškyje – 32,78 ct/kWh. Tai viena didžiausių kainų ir šalyje, nes Joniškį lenkia tik Biržai, Marijampolė ir Prienai, kurie yra lyderiai (33,86 ct/kWh).
Pakruojyje pagaminamos šilumos kaina – 30,28 ct/kWh, Šiauliuose – 29,82, Akmenėje – 27,77, Kelmėje – 24,21, Radviliškyje – 20,69. Pastarasis yra antras Lietuvoje pagal pigumą – už jį pigiau šildosi tik Ignalina (20,55 ct/kWh). Šalies vidurkis – 27,98 ct/kWh.
Išeitis – biokuras
Akmenėje, Kelmėje ir Radviliškyje daugiau nei 50% sudeginamo kuro sudaro biokuras. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktuose duomenyse matyti faktas – pigiausiai šildosi tos savivaldybės, kuriose daugiau nei 50% kuro sudaro biokuras. Radviliškyje biokuras sudaro 75% sudeginamo kuro, Kelmėje – net 85%, Akmenėje – 52%. Pakruojyje ir Šiauliuose biokuras nenaudojamas. Jei palygintume kuro kainų pokytį per metus (2011 m. spalio mėn. su 2010 m. spalio mėn.), tai gamtinių dujų kaina išaugo 41,2%, o biokuro kainos per metus padidėjo tik 19,2% (2010 m. spalio ir 2011 m. spalio mėn.).Modernizuojamos katilinės
Anot Joniškio rajono savivaldybės mero Gedimino Čepulio, biokuro rinkos plėtra – pagrindinis rajono uždavinys. „Šiuo metu konsultuojamės su keliomis firmomis, nepriklausomais konsultantais dėl biokurą naudojančių katilinių statybos. Labai tikiuosi, kad kitą sezoną šildymo kaina joniškiečiams sumažės“, – teigė Joniškio meras.
Kelmė tokį projektą jau įgyvendino – net 85% naudojamo kuro čia sudaro būtent biokuras. Anot Kelmės rajono savivaldybės mero Kosto Arvasevičiaus, tokią ekonomiją gyventojams suteikia laiku pastatyta biokuro katilinė, modernizuoti tinklai ir šilumos punktai.
Kelmiškiai, prieš dešimt metų nusprendę kūrentis biokuru, o ne dujomis, išlošė. Dabar katilinėje kūrenamos medžio drožlės, jei šalta – skalūno alyva, kurią šilumos tiekėjai perka iš Estijos. Anot Adolfo Stongvilo, UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ direktoriaus, katilinėje įrengtas 1,5 MgW biokuro katilas, tiesa, jos statyba kainavo apie 2 mln. Lt. Kelmiškiai šiemet planuoja pradėti naują projektą ir statytis naują katilinę, kuriai statyti bus panaudotos ES lėšos, savivaldybės investicijų nereikės.
Kelmėje yra dvi centralizuotos katilinės, dar viena – Tytuvėnuose, tačiau šiame mieste situacija yra sudėtinga. Gyventojams šildymas čia kainuoja 20,08 ct/kWh be PVM, tačiau šilumos senos statybos namuose, kurių prasta izoliacija, suvartojama gerokai daugiau. Kelmiškiai, mokantys už šilumą maždaug 3,5 ct/kWh mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje, šiemet numatė renovuoti dar devynis daugiabučius.
Šiauliečiai apimti nevilties
Lapkričio mėnesio sąskaitos už šildymą Šiauliuose buvo didesnės nei pernai, nors butuose radiatoriai nebuvo karštesni. Šilumos tiekėjai sąskaitose nurodė didesnį suvartojamos šilumos kiekį. „Šiaulių energijos“ atstovai sako, kad gyventojai pamiršta, jog 23,22% mieste padidėjo šilumos kaina.
Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, pernai vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo +2,8°C, šiemet +4,1°C. Gyventojai nesupranta, kodėl už šiltesnį šių metų mėnesį skaičiuojama daugiau suvartoto šilumos kiekio. „Šiaulių energijos“ atstovai tikina, kad palyginti su pernai tuo pat laikotarpiu vidutinis šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui šildyti šiemet yra 15% mažesnis. Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės, kadangi viena kilovatvalandė pabrango 23%, vieno kvadratinio metro kaina padidėjo 7,5%. Tačiau taip ir lieka neaišku, kodėl sąskaitose nurodytas didesnis suvartotos šilumos kiekis, jei, pasak „Šiaulių energijos“ atstovų, jos buvo suvartota mažiau.
Pagal naująją Šilumos ūkio įstatymo nuostatą šilumos kainos turėtų mažėti 1,5% – tai patvirtino Šiaulių miesto taryba. Anot Auksės Tutkutės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjos, iš šilumos kainos išskaičiuotos šilumos punktų sąnaudos šilumos kainą sumažino 1,5% – 0,4 ct/kWh.
Tačiau mažesnė kaina kol kas derinama. Galutinį verdiktą turi pateikti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Sausio mėnesį gyventojai mokės pagal seną tarifą, o sausio dujų kainos šuoliai turės įtakos vėlesniems mėnesiams.
Mano, kad įmonė nori pasipelnyti
Į savaitraščio „Šiauliai plius“ redakciją paskambinęs vienos daugiabučių savininkų bendrijų atstovas išreiškė savo prielaidas, kodėl padidėjo šildymo kaina mieste. Anot jo, kad daugiabučiuose būtų šilta, iki šiol būdavo sudaromi du temperatūrų grafikai. Vienas iš jų nurodo šilumos tiekėjo pagamintos šilumos reikiamą temperatūrą šilumos šaltinyje (elektrinėje). Tai užtikrina, kad pastato įvade būtų pakankamas slėgis ir temperatūra karštam vandeniui ir reikalingai šilumai paruošti šilumos punkte namo butams šildyti, esant atitinkamai lauko temperatūrai.
„Esmė ta, kad temperatūra matuojama vadinamajame išėjimo taške prie elektrinės, t. y. ant pirmo „kranelio“ už elektrinės ribos. Kadangi karštas vanduo tekėdamas vėsta – juk reikia šildyti ir žolytę, – suprantama, atkeliavęs iki namo mazgo jis būna vėsesnis, – svarstė šiaulietis. – Todėl egzistuoja dar vienas temperatūrų grafikas, skirtas reikalingai karšto vandens temperatūrai užtikrinti namo mazge. Šis grafikas jau skirtas šilumos vartotojui – pastato prižiūrėtojui. Kadangi iki 2011 m. šilumos įrenginius prižiūrėjo ir reguliavo šilumą tiekianti įmonė, grafikas buvo skirtas jai pakontroliuoti, t. y. užtikrinti, kad lauke esant +4°C įmonė į šilumos punktus nepatiektų +70°C termofikato, kai namui šildyti, esant tokiai lauko temperatūrai, pakanka +65°C. 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas Šilumos ūkio įstatymas, kuris uždraudė įmonei reguliuoti šilumos įrenginius. Kadangi ji nebereguliuoja, tai ir nebeatsako už temperatūrą namo šilumos punkte. Grafiko, skirto reikiamai temperatūrai šilumos mazge namo rūsyje užtikrinti, nėra. Įstatymas „atkirto“ šilumą tiekiančią įmonę nuo „kranelių“ rūsiuose, taigi nebėra ką reguliuoti.“
Anot šiauliečio, į daugiabučius namus buvo patiekta daugiau šilumos, kuri buvo išdalyta butams, todėl sąskaitos ir padidėjo, o grafiko, skirto reikiamai temperatūrą šilumos mazge namo rūsyje palaikyti, nėra.
Šilumnešio temperatūrų grafikai
Anot, T. Grikštienės, vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.14 punktu, AB „Šiaulių energija“ parengė ir su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių institucijomis bei Valstybine energetikos inspekcija suderino bendrovės aptarnaujamų katilinių šilumnešio parametrų grafikus ir atitinkamų katilinių šilumnešio temperatūrų grafikus šilumos vartotojams 2011-2012 m. šildymo sezonui. Kyla klausimas kam šį grafiką derinti kas metus, nebent norima esant tam tikrai lauko temperatūrai tiekti gerokai daugiau šilumos.
Kasmet prieš šildymo sezoną šilumnešio temperatūriniai grafikai šilumos vartotojams yra pateikiami pastatų savininkams, valdytojams arba prižiūrėtojams.
„Šilumnešio temperatūrų grafikuose šilumos vartotojams yra nustatyta vidutinė paros paduodamo termofikacinio vandens temperatūra, kuri turi būti užtikrinama esant atitinkamai vidutinei paros lauko oro temperatūrai, pvz., pagal šilumnešio temperatūrų grafiką Pietinės katilinės šilumos vartotojams, kai vidutinė lauko oro temperatūra yra +10°C, vidutinė paros paduodamo termofikacinio vandens temperatūra privalo būti +65°C, o kai vidutinė lauko oro temperatūra yra –10°C, vidutinė paros paduodamo termofikacinio vandens temperatūra privalo būti +88°C ir t. t. Leistini vidutiniai paros nukrypimai negali būti didesni nei 5%, – teigia AB „Šiaulių energija“ atstovė. – Bendrovė šilumą vartotojams tiekia laikydamasi minėtų katilinių šilumnešio parametrų grafikų bei atitinkamų katilinių šilumnešio temperatūrų grafikų šilumos vartotojams.“
2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos nepanaikino šilumos tiekėjams ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams taikomų reikalavimų bei atsakomybės, pasikeitė tik tai, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negalės būti šilumos tiekėjai ar su jais susiję asmenys, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
Kaip per metus kito šildymo kainos Šiauliuose?
Nors 2011 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2011 m. liepos mėn., bendrovės perkamų dujų kaina padidėjo 1,89%, tačiau bendrovės valdybos sprendimu šilumos ir karšto vandens kainos nuo 2011 m. spalio 1 d. nesikeitė – galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nustatytos kainos. Vienanarė šilumos kaina gyventojams – 28,12 ct/kWh su 9% PVM.
2011 m. rugsėjo mėnesį padidėjus dujų kainai 8,5%, palyginti su liepos mėnesio dujų kaina, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. 6,0% padidėjo šilumos energijos kaina. Vienanarė šilumos kaina gyventojams – 29,82 ct/kWh su 9% PVM.
2011 m. spalio mėnesį dujų kaina, palyginti su rugsėjo mėnesio dujų kaina, sumažėjo 2,52%, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dujų kaina per lap-kričio mėnesį vėl didėjo, nuo gruodžio 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos Šiaulių miesto ir rajono vartotojams nesikeitė.
2011 m. lapkričio mėnesį dujų kaina padidėjo 1,7%, palyginti su spalio mėnesio dujų kaina. Nuo 2012 m. sausio 1 d. šilumos ir karšto vandens kainos Šiaulių miesto ir rajono vartotojams nesikeitė.
Taigi, prasidėjus šildymo sezonui, šilumos kaina pakilo 6%. Kiek gi šildymas kainavo pernai tuo pačiu laikotarpiu?
2010 m. spalio 1 d. vienanarė šilumos kaina gyventojams buvo 22,39 ct/kWh su 9% PVM, nuo lapkričio 1 d. – 24,20 ct/kWh su 9% PVM. Ši kaina nesikeitė ir gruodį bei sausį.
Palyginti su penai metų gruodžiu, šildymas šiemet gruodį buvo net 23,22% brangesnis. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) išliko toks pat – 9%.
Kiek tai lėmė padidėjusi dujų kaina, paprastam vartotojui praktiškai neįmanoma susigaudyti, todėl vis drąsiau spėliojama, ar tuo nesinaudoja suinteresuoti žmonės.
Povilas Lungė
Šiauliai plius
