Toks užrašas jau metus „puošia“ Šiaulių universiteto sieną. Kažkas pajuokavo, bet mintis – verčianti susimąstyti: ar tikrai naujai iškepti studentai kartu su diplomu gauna ir būsimo bedarbio statusą?
Šimtai absolventų ieško darbo
Kasmet Lietuvos aukštąsias mokyklas palieka daugiau nei 300 tūkstančių diplomuotų absolventų. Vien Šiaulių teritorinės darbo biržos talentų banke (aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazėje) darbo ieško 113 jaunuolių, iš kurių beveik pusė darbo ieško visoje Lietuvoje.
Anot Šiaulių teritorinės darbo biržos paslaugų darbdaviams poskyrio vedėjos Janinos Šiaulienės, darbo biržoje pokalbio dieną buvo užsiregistravę 319 absolventų. Lyginant su praėjusiais metais jų skaičius yra sumažėjęs. Iš 2011 metų laidos absolventų 394 rado pastovų darbą naudodamiesi darbo biržos paslaugomis.
Pažymėtina ir tai, jog absolventas, neturintis jokios darbo patirties, negali gauti socialinės išmokos. „Jei asmuo nėra dirbęs, nedarbo socialinio draudimo išmokos darbo biržoje absolventams nėra mokamos“, – pabrėžia J. Šiaulienė.
80 pasiūlymų – aptarnavimo sferoje
„Šiuo metu Darbo biržoje yra registruota darbo pasiūlymų buhalteriams, administratoriams, pardavimo vadybininkams, muzikos mokytojams, padavėjams, virėjams. Jei absolventas yra aktyvus, motyvuotas ir norintis dirbti, jis gali kreiptis į šiuo metu esamas registruotas darbo vietas“, – aiškino J. Šiaulienė.
Iš 420 laisvų darbo vietų Šiaulių mieste daugiausia siūlomų darbų buvo aptarnavimo sferoje. Lietuvos darbo biržos tinklalapyje 20 iš 100 mieste pateiktų pasiūlymų reikalaujama aukštojo išsilavinimo. Akivaizdu, jog susirasti darbą turint profesinį išsilavinimą kur kas lengviau nei pagal išsilavinimą, įgytą universitete ar kolegijoje.
Absolventų perteklių darbo rinkoje rodo ir atlygio dydis. Siūlomo darbo skelbimuose matyti, jog viešbučio administratoriaus valandinis darbo atlygis yra beveik 2 litais mažesnis už greitojo maisto užkandinės darbuotojo.
Tikisi rasti darbą pagal išsilavinimą
Šiaulių universitete kūno kultūros ir sporto edukologiją studijavusi Inga Gališanskaitė džiaugiasi, jog susiklosčiusios galimybės leido merginai susirasti pusės etato darbą: „Šiuo metu dirbu trenere puse etato Kutiškių daugiafunkciame centre. Kai tik įsisteigė centras, ieškojo, kas galėtų dirbti sporto srityje. Aš tuo metu mokiausi būtent tokią specialybę“.
Mergina ketina toliau studijuoti ir sako, jog Lietuva nėra perspektyvi studijas ką tik baigusiam jaunimui, nes tik daliai baigusiųjų yra galimybė susirasti darbą pagal profesiją. Mergina neslepia, jog mėgstamą darbą galima susirasti tik dėl pažinčių, susiklosčiusių aplinkybių ir būdo savybių.
Šiemet Šiaulių universitete baigusi edukologijos studijas Justina Beconytė ketina įgyti ir magistro laipsnį, todėl darbo kol kas neieškojo. Ji ketina padirbėti užsienyje, nes sezoninis darbas svetur pelningesnis.
Audra Petrulavyčiūtė, šiemet baigusi ekonomiką ŠU, mano, jog visa švietimo sistema funkcionuoja netinkamai.
„Daug studentų nepagrįstai priimama į tokias specialybes kaip ekonomika, vadyba, kurios jau ir taip perpildytos. Universitetai neturi sąryšio su tuo, kas dedasi darbo rinkoje“, – sako Audra. Diplomuota ekonomistė sako, jog ekonomistų daug, todėl konkuruoti darbo rinkoje vis sudėtingiau.