„UniCredit“ ekspertų nuomone, tarptautinės prognozės miglotos, bet Vidurio ir Rytų Europos šalys tegul nenusimena – Vidurio ir Rytų Europa vis dar gali priimti finansinių rinkų iššūkius.
Pastebimi tik nedideli ženklai, kad neramumai finansinėse rinkose atslūgs, tačiau Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regionas vis dar gali priimti finansinių rinkų iššūkius. „Mes ir toliau pripažįstame du pagrindinius blogo poveikio VRE kanalus – tai kredito suteikimo sąlygų sunkinimas, susijęs su įplaukų suvaržymu, ir numatoma žemesnės Eurozonos plėtra,“ teigia Debora Revoltella, „UniCredit Group“ VRE vyriausioji ekonomistė.
„Mes taip pat tikime, kad tai, jog tarptautiniai investuotojai nemėgsta rizikos, kai kuriose šalyse gali smarkiai sustiprinti vidaus silpnybes. Tarptautiniai investuotojai labai nervingi ir vis išrankesni. Regis, jie labiau nei anksčiau diferencijuoja šalis ir ypač jautriai reaguoja į bet kokias blogas vidaus naujienas. Tokiame kontekste didelis einamųjų sąskaitų deficitas, prasti ekonominiai duomenys ar politinė įtampa gali būti dar pavojingesnė,“ - taip vertina ekonomistai.
Pasak „UniCredit“ ekspertų, regionas ir toliau galės priimt iššūkius. Jie ir toliau prognozuoja santykinai stiprią ekonominę veiklą, kuri 2008 m. išaugs 5.6 %, lyginant su 6.7 % 2007 m.
„Ypač teigiamai vertinamos Vidurio Europos šalys, kurios naudojasi tvirtesniais ekonominiais pagrindais,“ - aiškina Debora Revoltella. Tačiau dėl pakartotinio rizikos įvertinimo tarptautiniu lygiu tenka pakoreguoti esamą disbalansą Pietryčių Europoje (PRE) ir Baltijos šalyse. Ekspertai prognozuoja augimo lėtėjimą PRE šalyse ir Pabaltijyje nuo 6.8 % 2007 m. iki 5.3% 2008 m. Tai mažos atviros ekonomikos, kurios pastaraisiais metais savo augimą finansavo išorinėmis lėšomis, dėl to atsirado didelis einamųjų sąskaitų deficitas ir didėjanti išorinė skola. Globalus pakartotinas rizikos įvertinimas ypač stipriai smogė regionui, dėl to žymiai išaugo išorinio finansavimo kaštai. „Mes manome, kad nauja globalinė aplinka atvės dėl mažesnių įplaukų ar didesnių išorinio finansavimo kaštų, o tai taip pat sąlygos sunkesnes vidaus kredito sąlygas, turint omeny vietos bankininkystės sistemos priklausomybę nuo užsienio finansavimo. Sklandžią esamo disbalanso korekciją kai kuriose PRE šalyse ir Pabaltijyje reikėtų priimti kaip teigiamą ženklą,“ - aiškina Revoltella.
