Pasak ūkio ministro E. Gusto, kuo daugiau privalomų reguliavimų yra nustatoma verslui, tuo rinkos dalyviams labiau norisi jų išvengti: „Ūkio ministerija siekia sumažinti perteklinį verslo reguliavimą: mažina ir lengvina išankstinę verslininkų kontrolę, vykdo verslo priežiūros pertvarką ir konsolidaciją, centralizuoja viešuosius pirkimus.“
Ūkio ministerija dirba mažindama biurokratiją licencijų ir leidimų išdavimo srityse ir taip paprastina išankstinę verslininkų kontrolę. 2014 m. vasario mėn. Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos pateiktiems pasiūlymams dėl valstybės institucijų pasirinktų licencijų išdavimo modelių keitimo ir licencijų išdavimo tvarkos paprastinimo. Kad veiklą norintiems pradėti verslo atstovams nereikėtų laukti 30 dienų, Ūkio ministerijos siūlymu nuspręsta 52 licencijų rūšis pakeisti verslą mažiau ribojančia priemone – pranešimu (deklaracija). Įsigaliojus šiuos pakeitimus įteisinantiems teisės aktams, verslininkai galės pradėti vykdyti veiklą jau kitą dieną nuo pranešimo (deklaracijos) apie planuojamą pradėti nerizikingą veiklą pateikimo institucijai dienos. Taip pat Ūkio ministerija siūlo atsisakyti 10 licencijų rūšių kaip perteklinių ar nepagrįstų.
Pasak ūkio ministro E. Gusto, pakeitus 3 rūšių licencijas į deklaracijas, papildomai per metus būtų gaunama 15,86 mln. litų pajamų. Šis skaičius dar išaugtų ir būtų gaunama dar daugiau pajamų, jeigu kitos 49 licencijų rūšys būtų pakeistos į deklaracijas ir 10 licencijų rūšių panaikinta.
Mažinant verslo priežiūros sukeliamą naštą verslui ir didinant verslo priežiūros institucijų veiklos efektyvumą ir skaidrumą, vykdoma priežiūros pertvarka ir priežiūros institucijų veiklos konsolidacija. Ūkio ministerija, vykdydama verslo priežiūros pertvarką, koordinuoja diegiamas pažangiąsias priemones: rizikos vertinimo sistemas, kontrolinius klausimynus, skirtus ūkio subjektams tikrinti, bendrą konsultavimą telefonu, deklaracijas dėl pirmųjų verslo metų, teisės aktų įsigaliojimo dviejų datų taisykles ir veiklos efektyvumo rodiklių taikymą.
„Verslo priežiūros pertvarkos tikslas – efektyvesnė, skaidresnė verslo priežiūra ir perteklinės priežiūros naštos mažinimas. Siekiama, kad inspektoriai taptų verslo konsultantais ir pagalbininkais, o ne baudėjais“, – pabrėžė ūkio ministras E. Gustas.
Dar šiais metais planuojama, kad kiekviena konsolidavimo krypties (kurioms Vyriausybės strateginis komitetas pritarė 2014 m. vasario 13 d.) tarpinstitucinė darbo grupė turėtų parengti konkrečios konsolidavimo krypties detalųjį priežiūros institucijų pertvarkymo ar tobulinimo planą ir reikalingų teisės aktų pakeitimų projektus.
Viešuosius pirkimus daro skaidresnius ir galimybes piktnaudžiauti mažina elektroniniai ir centralizuoti pirkimai. 2013 m. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis vykdytų elektroninių pirkimų skaičius sudarė 87,2 proc. bendro skelbtų pirkimų skaičiaus. Įvykusių skelbtų elektroninių pirkimų vertė 2013 m. sudarė 90,0 proc. bendros įvykusių skelbtų pirkimų vertės.
Lietuva atskleidžia daugiau informacijos apie viešųjų pirkimų procesą, nei reikalauja ES viešųjų pirkimų direktyvos. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kuriomis nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms ir vykdant mažos vertės pirkimus savo tinklalapyje skelbti informaciją apie pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją, ketinamą sudaryti ir sudarytą pirkimo sutartį, o nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios pareiga CVP IS viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą sutartį ir vėlesnius sutarties pakeitimus.
Siekdama, kad Lietuvos viešieji pirkimai būtų skaidresni, Ūkio ministerija skatina centralizuotus viešuosius pirkimus. Nuo 2013 m. centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdo VšĮ CPO LT, kurios steigėja yra Ūkio ministerija. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, numatanti, kad perkančioji organizacija prekes, paslaugas ar darbus privalo įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jeigu šios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir ji jų negali įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama valstybės biudžeto lėšas.
VšĮ CPO LT užtikrina spartesnę viešųjų pirkimų centralizavimo plėtrą Lietuvoje, mažina korupcijos prielaidas ir taupo valstybės biudžeto lėšas. VšĮ CPO LT atliekami viešieji pirkimai yra efektyvesni, perkančiosioms organizacijoms nereikia rengti pirkimų dokumentų, pirkimai vyksta greičiau ir skaidriau.
Atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų pasiūlymus, VšĮ CPO LT elektroninis katalogas nuolat tobulinamas ir pildomas naujais pirkimų moduliais. 2014 m. planuojama papildyti CPO LT elektroninį katalogą ir sudaryti galimybę įsigyti valymo, projektavimo, tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų, endoprotezų ir medicininių prietaisų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
