Iki vasario pabaigos mažai kas būtų pavadinęs kviečių prekybą įdomiu verslu. Pasaulinės rinkos kainos daugelį metų svyravo apie 200 eurų už toną. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, padėtis pasikeitė iš esmės.
Dėl Rusijos invazijos į kaimyninę šalį, grūdų kaina šoktelėjo iki 400 eurų už toną, t. y. padidėjo dvigubai, o tai sukėlė šoką, ypač vargingesnėse šalyse, kurių piliečiai maistui išleidžia didelę dalį savo pajamų.
Iš maždaug 785 mln. tonų kviečių derliaus, kuris kasmet užauginamas visame pasaulyje, maždaug tik ketvirtadalis parduodama pasaulinėje rinkoje kaip prekė. Didžioji dalis kviečių suvartojama juos auginančiose šalyse.
Dvi pasaulinės prekybos platformos
Nors paprastai tai yra vietinis produktas, kviečių kaina nustatoma specializuotose pasaulinėse prekybos platformose, vadinamosiose prekių biržose.
„Pasaulyje yra dvi pasauliniu mastu svarbios kviečių finansinių priemonių rinkos – Čikagos prekybos taryba CBOT ir „Euronext“ Paryžiuje“, – aiškino Wolfgangas Sabelis iš Kloppenburge įsikūrusios finansinių paslaugų, susijusių su prekyba žemės ūkio prekėmis, teikėjos „Kaack Terminhandel“.
„Šios biržos, remdamosi standartizuotomis taisyklėmis ir reglamentais, nustato pasaulinius kainų etalonus, kuriuos reguliuoja valstybė. Kainas lemia tik pasiūla ir paklausa“, – sakė jis DW.
Standartizuotas matavimas reiškia, kad prekės kiekis ir kokybė yra griežtai reglamentuoti. Pavyzdžiui, kviečiai gali būti paženklinti kaip 50 tonų ES užaugintų aukščiausios klasės kviečių, kurių baltymų kiekis yra 11 proc., o didžiausias drėgnis – 15 proc. Toks standartizavimas leidžia prekiauti kviečiais visame pasaulyje.
Kviečių augintojams, prekybininkams ir perdirbėjams biržose nustatytos kainos paprastai yra didmeninės, kuriomis vadovaujamasi nustatant tolesnių grandžių kviečių produktų kainas, sakė W. Sabelis. Tačiau pasaulinės rinkos ir vietinės kviečių kainos taip pat gali skirtis, pridūrė jis.
Draudimas ir spekuliacija
CBOT ir „Euronext“ ne tik nustato pasaulines rinkos kainas, bet ir suteikia galimybę prekiaujantiems kviečiais apsidrausti nuo rinkos svyravimų.
Kaip pavyzdį W. Sabelis mini kviečių perdirbėją, kuris derasi su prekybos tinklu dėl didesnio kiekio kvietinių miltų pakuočių, kurios bus pristatytos rugsėjo mėnesį, pirkimo politikos: „Neįmanoma žinoti, kokia bus kviečių kaina rugsėjo mėnesį. Tačiau ką galite padaryti, tai biržoje nusipirkti kviečių ateities sandorį.“
Ateities sandoriai – tai sutartys, kuriomis prekiaujama CBOT ir „Euronext“ biržose, siekiant apsidrausti nuo netikėtų kainų svyravimų ateityje.
Minėtas kviečių perdirbėjas dabar jis gali pirkti ateities sandorius kviečiams, kurie bus pristatyti rugsėjį, ir taip užsitikrinti dabartinę rinkos kainą, apskaičiuotą pagal sutartį su prekybos tinklu.
W. Sabelis taip pat paaiškino, kas nutiks, jei rinkos kaina rugsėjo mėnesį iš tikrųjų bus didesnė nei kviečių malūno įsigytas 300 eurų vertės ateities sandoris.
Jei rugsėjį kaina bus, tarkime, 400 eurų, perdirbėjas iš pradžių sumokės didesnę kainą savo tiekėjui, bet tuo pat metu gaus 100 eurų išmoką iš ateities sandorio rengėjo. Galiausiai malūnas išleis lygiai tiek pat, kiek apskaičiuota, t. y. 300 eurų už toną kviečių. Ateities sandoriai gali būti sudaromi perkant iki dvejų metų į ateitį, pridūrė W. Sabelis.
Skaičiavimo klausimas
Ūkininkai taip pat naudojasi ateities sandoriais, kad apsisaugotų nuo savo produkcijos kainų svyravimų, sakė W. Sabelis.
Pavyzdžiui, jei ūkininkas sudaro 300 eurų vertės sutartį dėl kviečių, o rinkos kaina netikėtai pakyla iki 400 eurų, jis gali parduoti kviečius už 400 eurų, tačiau turi sumokėti 100 eurų skirtumą savo ateities sandorio turėtojui.
Vis dėlto mažėjant kainoms šis nuostolis virsta pelnu. Jei kviečių kaina pristatymo metu nukristų iki 200 eurų, 300 eurų vertės sutarties turėtojas turi sumokėti 100 eurų į ūkininko finansinę sąskaitą biržoje.
Taigi, visų šių finansinių manevrų pagrindas yra realiai egzistuojantys kviečiai, tačiau kainų nustatymas per finansinių priemonių rinkas iš esmės vyksta be tikrų grūdų kiekių, kurie iš tikrųjų vežami realiame pasaulyje.
„Biržos tik subalansuoja skirtingas apskaitas, fiziškai nesikišdamos į kviečių prekybą“, – sakė W. Sabelis.
Prekybininkų rojus
Šiuo metu retas ekspertas ginčytųsi, kad dabartinis kviečių kainos šuolis iki 400 eurų yra Rusijos ir Ukrainos karo rezultatas. Šios dvi šalys kartu išaugina apie 60 mln. tonų iš 200 mln. tonų, kuriomis kasmet prekiaujama visame pasaulyje.
„Pasaulis negali apsieiti be Ukrainos ir Rusijos derliaus. Jų kiekiai tiesiog per dideli“, – sakė W. Sabelis, pažymėdamas, kad naujienos iš fronto linijos gali daryti tokią pat įtaką kainoms, kaip ir tikėtinos kito grūdų derliaus prognozės Jungtinėse Valstijose.
Pernelyg didelės kviečių kainos visada yra bloga žinia besivystančioms šalims, ypač Afrikoje. „Šiose šalyse žmonės maistui išleidžia 60–80 proc. disponuojamų pajamų. Jei duona pabrangsta dvigubai, nes kviečiai pabrango nuo 200 iki 400 eurų už toną, tai tikrai daro poveikį“, – sakė jis.
Vokietijoje duonos kainos taip pat smarkiai išaugo, o Vokietijos ūkininkų asociacija tikisi, kad jos išliks padidėjusios dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje. Be kita ko, dėl koronaviruso sveikatos krizės kilo nemažai tiekimo problemų.
„Mes susiduriame su dideliu trąšų trūkumu ir pernelyg didelėmis jų kainomis“, – neseniai sakė organizacijos prezidentas Joachimas Rukwiedas. Be to, dėl sutrikusių tiekimo grandinių trūksta žemės ūkio technikos atsarginių dalių, todėl greitai padidinti žemės ūkio produkcijos gamybą būtų „nerealu“, pridūrė jis.
Žaliavų brokeris Wolfgangas Sabelis su tuo sutiko, sakydamas, kad bent iki kitų metų pabaigos „kviečiai išliks brangūs“.
